PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas POABORTINIS SINDROMAS   REABILITACIJOS PROJEKTAI

    A. Rachelės
    Tai prof. Viktorijos M. Thorn (JAV) sukurtas kelias, grąžinantis viltį.
    Rachelė rauda savo vaikų, - ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.
    Taip kalbėjo Viešpats: ,,Nustok aimanavusi, nusišluostyk ašaras, nes yra atpildas už tavo vargą (...) yra vilties tavo ateičiai (...), tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę.'' Jer 31, 15-17
    Įgyvendinant programą, dalyvauja kunigai, tikintieji pasauliečiai, gydytojai, kurie specializuojasi gydyti poabortinį sindromą.
    Dauguma moterų, besikreipiančių į Rachelės įstaigas, nori pradėti savo reabilitaciją nuo pokalbio su kunigu.
    Rachelės programa sudaryta iš penkių pakopų.
    I-oje pakopoje moteris privalo išsakyti viską, kas ją slegia. Išsiaiškinama, kokios buvo aborto priežastys: ekonominės, nesantuokinis ryšys, vyro ar giminių protestas ir kita. Psichoterapeutas išanalizuoja depresijos sindromus, vizijas, sapnus. Tai padeda nustatyti, kada bus galima pereiti prie tolimiausių reabilitacijos stadijų.
    II-oje pakopoje gydoma nuo fizinių negalavimų ir kalbama apie būtinybę ATLEISTI visiems skatinusiems abortą. Atsiskleidžia tai, kad nemažai artimų žmonių kažkada nenorėjo išklausyti moters, suprasti ją ir pastūmėjo ją pragaištingam žingsniui. Neretai būna taip, kad moteris net verčiama nutraukti nėštumą. Taigi atleisdama kitiems, ji turi įsisąmoninti, kad tai būtina sąlyga tikintis atleidimo sau.
    III-ią pakopą galima vadinti susitaikymo su negimusiu kūdikiu procesu. Būtina, suvokti jog tai nebuvo ,,kažkas tokio'', o tikras žmogus, miręs anksti, visiškai netinkamu laiku, miręs dėl skaudaus nesusipratimo. Daugeliui moterų padeda vaiko įvardijimas, jo atminimo įamžinimas eilėraščiuose, dainose, sodinant jo atminimui medžius, gėles, aukojant šv. Mišias už kūdikio vėlę.
    IV-ta bene sunkiausia pakopa yra suvokti Dievo atleidimą ir atleisti pačiai sau. Nereta moteris, net ir susitaikiusi su Bažnyčia, su Dievu, sau neatleidžia. Todėl šioje pakopoje moteriai stengiamasi padėti rasti savo vietą gyvenime. Kai kurios moterys nori aktyviau dirbti pagal savo profesiją, kitos įsitraukia į Bažnyčios gyvenimą, padeda šalpos, benamių globos ir panašių organizacijų darbe.
    V-ji reabilitacijos pakopa yra galutinė poabortinio moters grąžinimo į normalų gyvenimą stadija. Ja siekiama, jei tai įmanoma, atstatyti suirusias šeimas, vėl įdarbinti moterį, jei ji to pageidauja, tarpininkaujama įvaikinant.
    Poabortinį sindromą pergyvena taip pat vyrai, seneliai, nepadėję nelaimės valandą dukrai. Juos kankina depresija, pyktis, kaltės jausmas. Egidijus Vareikis. Caritas. 1991. Nr.1,2 P.27-29.

,,skrinskasETAgmail.com“