PRO VITA Parengė Robertas Skrinskas STATISTIKA
Metai Gyventojai Santuokos Gimė Mirė
Natūralus prieauglis 1000 gyventojų Santuokos Gimė
Mirė Natūralus prieauglis
1915 2135948 4373
38722 43596
–4874
2,05 18,13 20,41
–2,28
1920 2107194 17311 47642
44487
3155
8,22 22,61 21,11
1,50
1924 2203743 17590 63864
35493
28371
7,98 28,98 16,11
12,87
1925 2227502 17411 63743
37179
26564
7,82 28,62 16,69
11,93
1930 2367042 17457 64164
37151
27013
7,38 27,11 15,70
11,41
1935 2499529 18254 57970
34595
23375
7,30 23,19 13,84
9,35
1938 2575363 19882 57951
32256
25695
7,72 22,50 12,52
9,98
1939 2442771 18119 54184
32983
21201
7,42 22,18 13,50
8,68
http://gevask.dtiltas.lt/GeVask/html/demografija.html
Kiek skiriasi statistika RŪPINTOJĖLIS - Nr.16 (Lietuvos statistikos metraštis.
Kaunas, 1938, p. 17)
http://partizanai.org/index.php/rupintojelis-nr-16/520-dar-vienas-pavojus
2014-07-22
Metai Gimstamumas Mirties atvejai Natūralusis prieaugis (1000 gyventojų)
1950
23,6
12,0
11,6
1951 22,7
11,3
11,2
1952 21,9
10,8
11,1
1953 20,2
10,4
9,8
1954 20,8
9,8
11,0
1955 21,1
9,1
11,9
1956 20,2
8,2
12,0
1957 21,1
8,8
12,3
1958 22,8
8,2
14,6
1959 22,7
9,0
13,7
1960 22,5
7,8
14,7
1961 22,2
7,9
14,3
1962 20,8
8,7
12,1
1963 19,7
8,0
11,7
1964 19,1
7,5
11,6
1965 18,1
7,9
10,2
1966 18,1
7,9
10,2
1967 17,1
8,1
9,6
1968 17,6
8,3
9,3
1969 17,4
8,7
8,7
1970 17,6
8,8
8,8
1971 17,6
8,5
9,1
1972 17,0
9,1
7,9
1973 16,0
9,0
7,0
1974 15,0
9,0
7.0
1975 15,7
9,5
6,2
1976 15,7
9,6
6,1
1977 15,5
9,8
5,7
RŪPINTOJĖLIS - Nr.16 (Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr. 12, p. 13)
http://partizanai.org/index.php/rupintojelis-nr-16/520-dar-vienas-pavojus
(2014-07-22)
GIMIMAI IR MIRTYS
gimė
mirė n.prieaugl
1000gyv/gimė /mirė n.prieauglis
1995 41195 45306 -4111
11,4 12,5
-1,1
1996 39066 42896 -3830
10,8 11,9
-1,1
1997 37812 41143 -3331
10,6 11,5
-0,9
1998 37019 40757 -3738
10,4 11,5
-1,1
1999 36415 40003 -3588
10,3 11,3
-1,0
2000 34149 38919 -4770
9,8 11,1
-1,3
2001 31546 40399 -8853
9,1 11,6
-2,5
2003 30598 40990 -10392
8,9 11,9
-3,0
2004 30419 41370 -10951
8,8 12,0
-3,2
2005
30568
43526 -12958
9
12,8 -3,8
2006 31 265 44813 -13548
9,2 13,2
-4,0
2007 32154 45589 -13435
9,6
13,5 -4
2008 35065 43832
-8767
10,5 13,1
-2,6
2009 36682 42032
-5350
11,0 12,6
-1,6
2010 35626 42120
-6494
10,8 12,8
-2,0
Mirė
1940 -
38 000
1961-1965 - 115 699
1976-1980 - 169 680
1992 -
41 455
1993 -
46 107
1994 -
46 486
1997 -
41 143
1998 -
40 757
1999 -
40 003
Mirtys
Priežastis 1980 1985 1990 1992 1993 1994 1997 1999
2000 2001 2004 2005
Girtavimas 543 336 256
293 486 725 416 331
1100 1242
Nuskendo 412 399 414
569 469 754 456 526
Savižudžiai 1206 1210 969 1294 1572 1703 1632 1552
1631 1533
Žmogžudystės 226 214 281 394 465
497 336 297
Autoavarijos 448 424 525 440 1216
999 903 903
AIDS 1
1988 - 94m. viso diagnozuota 29 asmenys užsikrėtę žmogaus imunodeficito
virusu: 28 vyrai, 1 moteris. Iš visų 29 asmenų - 5 yra sergantys AIDS.
2000m. užregistruota daugiau kaip 200 ŽIV užsikrėtusių žmonių, 28 -
diagnozuotas AIDS. 12 žmonių su AIDS diagnoze jau mirę.ŽIV užsikrėtusių gali
būti apie 1500. PSO specialistai teigia, kad 9 iš 10 užsikrėtusių Lietuvoje net
nežino, jog yra užsikrėtę.(Lietuvos rytas.A.Treščina. p.6.,2000.02.05)
Daugiau kaip 60 proc. infekuotųjų ŽIV Lietuvoje užsikrėtė vartodami
intraveninius narkotikus. 2002 m. iš viso nustatyta 17 naujų ŽIV atvejų, iš
kurių beveik visi nustatyti tarp intraveninių narkotikų vartotojų.
2002 m.Lietuvoje iš viso yra diagnozuoti 355 ŽIV atvejai. Trečdalis jų nustatyti
asmenims iki 30 metų.
Daugiausia infekuotųjų ŽIV - 164 gyvena Klaipėdoje, 105 - Vilniuje, 12
infekuotųjų yra Mažeikiuose, po 11 - Kaune ir Druskininkuose, 7 - Šiauliuose, 5
- Panevėžyje.
ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje yra penkis kartus mažiau nei vyrų.
2001 m. Lietuvoje iš viso diagnozuoti 72 nauji ŽIV atvejai, kurių dauguma - tarp
intraveninių narkomanų.
Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje užregistruotas 1988 metais.
Nuo ŽIV registracijos pradžios Lietuvoje AIDS diagnozuota 46 žmonėms, iš kurių
30 mirė (20 atvejų dėl AIDS).
Praėjusiais metais iš trijų Baltijos šalių daugiausia naujų ŽIV atvejų nustatyta
Estijoje - 1474, Latvijoje - 807.
Iki 2002 m. sausio 1 dienos Estijoje iš viso buvo užregistruoti 2069 ŽIV
infekuoti asmenys, Latvijoje - 1765, Lietuvoje - 338 asmenys. (BNS ir "Lietuvos
ryto" inf.)
Vaikų savižudybių skaičius
1992 m. - 44
1993 m. - 46, iš jų 39 berniukai, 7 mergaitės.
Pagrindinė priežastis - nesugyvena su patėviu.
1994m. - 8 (10-14m.), 51 (15-19m.) 1997-7
100 tūkstančių Lietuvos gyventojų 2000 m. teko 44 savižudybės. Rusijoje šis rodiklis yra 39, Estijoje - 33, Vengrijoje - 32.
Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 20 savižudybių 100 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau negu moterų. (Danutė Gailienė, "Savižudybių prevencijos idėjos".)
Vaikų mirtingumas
Metai Mirė vaikų iki 1 metų Tenka 1 000 gimusių
1940 6 700 98,5
1950 5 200 85,1
1960 2 400 38,0
1970 1 100 19,4
1979 900 16,8
1980 700 14,4
1997 391 10,29
1999 315 8,62
2000 294 8,5
2001 250 7,8
2002 238 7,9
2003 206 6,8
2004 240 7,9
2005 209 6,9
2006 213 6,9
2007 190 6,0
2008 172 5,1
2009 181 5,1
2010 153 4,2
Dėl didžiulio abortų skaičiaus gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėja. Tai liudija šie duomenys - 1 000 gyventojų tenka gimusių (Vaitiekūnas S., Adlys P., Petrauskas L. Karta keičia kartą. V., 1986. P.27, 41.):
1861 - 1865 Vilniaus gubernijoje 50,2
1928 Lietuvoje 28,8
1940 " 23,0
1946 - 1950 " 23,7
1961 - 1965 " 20,0
1966 - 1970 " 17,7
1971 - 1975 " 16,4
1976 - 1980 " 15,4
1981 - 1985 " 16,0
1986 - 1990 " 15,7
1985 Tadžikijoje 39,8
1995-11,1; 1996-10,6; 1997-10,4
GIMSTAMUMO RODIKLIAI AMŽIAUS GRUPĖMIS IR SUMINIS GIMSTAMUMO RODIKLIS
Metai 1000-iui atitinkamo amžiaus moterų tenka gimusių. Suminis gimstamumo rodiklis
15 - 19 20 - 24 25 - 29 30 - 34 35 - 39 40 - 44 45 - 49
Iš viso
1990 40,8 168,1 112,2 55,9 22,2 5,2 0,3 2,02
1995 39,7 115,0 84,7 39,3 16,0 3,5 0,2 1,49
2001 22,1 85,5 83,3 44,6 18,8 4,2 0,2 1,29
2002 21,3 80,5 79,7 44,4 16,9 4,1 0,2 1,23
2003 20,7 77,3 84,9 46,1 19,0 4,2 0,2 1,26
2004 19,2 71,8 87,8 49,1 19,9 4,1 0,2 1,26
2005 18,3 67,2 90,0 53,7 20,7 4,3 0,2 1,27
2006 19,1 64,8 93,4 57,4 21,8 4,5 0,2 1,31
2007 18,6 63,9 96,7 62,5 24,3 4,5 0,2 1,35
2008 18,9 64,6 105,4 72,1 27,6 5,3 0,1 1,47
2009 16,2 61,7 111,5 82,1 32,2 5,4 0,2 1,55
2010 13,6 55,4 114,4 87,2 33,4 5,9 0,3 1,55
2011 1,76
Gimusių skaičius
Iš viso gimusių Lyginamasis svoris tarp bendro gimusių skaičiaus, %
1995 1998 1999 2000 2001 1995 1998 1999 2000 2001
41195 37019 36415 34149 31546 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
Įregistruota nesantuokinių
5253 6671 7215 7713 8006 12,8 18,0 19,8 22,6 25,4
Gimstamumas ir mirtingumas
1990 1991 1992 1993 1997 1999 2000 2001 2002 2003 2005 2006
Gimusiųjų sk. 56 868 56 219 53 617 46 727 37812 36600
Mirusiųjų sk. 39 760 41 013 41 455 46 107 41143 40100
iš jų vaikų iki
1 metų 578 806 887 746 391 315 209 212
Gimstamumas
1000-ui gyv. 15,2 15,0 14,3 12,5 10.2 9.8 9,8 9,1 8,6 8,9
Mirtingumas
1000-ui gyv. 10,6 10,9 11,0 1 2,36 11.1 12,93 11,1 11,6 11,8 11,9 6,8
Natūralus prieaugis
1000-ui gyv 4,5 4,1 3,3 0,2 -0.9 -1.0
Absoliutus prieaugis 1991 - 1993 m. yra minus 22,6. 2025 m. pasaulyje bus 2 kartus daugiau senelių nei vaikų. 1994 m. gimė stacionare 42 245 gyvi kūdikiai, iš jų 2 351 gimė neišnešioti, 300 negyvi, 318 naujagimių mirė.
Vaisingumo ir gimstamumo koeficientas
Metai/amžius15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 Bendrasis vaisingumo koef.
1958- 1959 14,4 126 157 119 77 28 2,6
1970- 1971 23,5 163 139 89 47 15 2,4
1982- 1983 19,8 153 125 68 33 9 2,0
1992 47,1 156 99 52 21 4,6 1,89
1993 42,0 133,6 90 44 19 4,5 1,67
1999 1,4
2006 1,3
1992 m. motinos amžius
Iki 15 m. 121, antrą kartą gimdė 2
16 m. 357, " " 17
17 m. 890, " " 58, trečią kartą 1
18 m. 1768, " " 144, " " 10
20-24 m. 21 678, penktą kartą gimdė 5, šeštą kartą 2, vyresnės kaip 45 m. 30,
2004 m. Lietuvoje gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27,3 metų. Dažniausiai gimdė 20–29 metų moterys. Jų buvo 17 662 (60,3 proc.). Jaunesnės negu 16 metų buvo 29 (0,1 proc.) gimdvės. 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų buvo 3443 (11,7 proc.).
Gimstamumas
1990 1991 1992 1993 1994 2000 2004
Gimdymų sk. 56 704 56 113 53 556 47 300 42 144 3675 29 305
Dvynukų sk. 447 488 462 439 403 337
Trynukų sk. 2 3 6 2 -
Negyvų sk. 305 408 434 380 300 225
1993 m. gimė 24 059 berniukai ir 22 668 mergaitės.
Gimė Mirė
Gyvų Negyvų Iš viso Per 0 -6 paras Perinataliniu laikotarpiu
1990 56 404 309 56 713 220 529
1991 55 556 436 55 992 411 847
1992 54 042 452 54 494 460 912
1993 47 362 380 47 742 340 720
1994 42 245 300 42 545 267 578
1995 41 195
1997 37 730 246 37 976 138 384
1998 36 963 249 37 212 100 349
1999 36 131 210 36 341 103 313
2000 33 796 225 34 021
2004 150 30 419
2005 152 30 541
2006 137 31 265
Nesantuokiniai gimę vaikai (%) (Šeima.
1988. Nr.11, Jurga Trečiokaitė Vilniaus Universiteto Sociologijos
specialybės bakalaurė ,,Nesantuokinių gimimų fenomenas Baltijos šalyse")
1970 1980
1985 1987 1991 1993 1994
2004
Rusija
10,8 12,0 12,7
Uzbekija
4,0 3,3
3,5
Azerbaidžanas 3,0
2,6 2,9
Lietuva 3,7 6,3
7,0 7,1
7,0 9,0 10,8 29
Latvija 11,4 12,5
14,4 15,5 18,4 23,0
26,4
Estija 14,1 18,5
20,7 22,1 31,1 38,3
Lietuvoje 1990 m. gimė 3 977 (7%) nesantuokiniai vaikai, 1992
m. - 4 213 (7,9%), 1993 m. - 4 189 (9%). 2005 m. gimė 8,6 tūkst., o 2006
m. 9,3.
Estijoje nesantuokinių vaikų gimsta net 55 proc., Latvijoje - 40 proc.,
Lietuvoje - 23 proc. L.: "Moterys ir vyrai Baltijos šalyse 2002"
Vienišų moterų skaičius procentais 1970m.- 10.1 1979 m.
-11.9 1989 m. -12.7
Vidutinis vaikų skaičius, kuriuos moterys
pagimdė per visą gyvenimą [6]
Iš viso miestuose kaimuose
1958-59 m. 2,6
2,2 3,0
1970-71 m. 2,4
2,1 3,0
1974-75 m. 2,2
1,9 2,9
1978-79 m. 2,1
1,8 2,7
1979-80 m. 2,0
1,8 2,7
1999 1,45
2002 m. 1,2
2003 m. 1,3
Nėščiųjų įskaita
Iš viso Gimė laiku
Prieš laiką Pasibaigė abortu
1992 79 275 50 310 1 774
2 078
1993 71 424 43 984 1 573
1 836
2000 32 184 29 725
1 005 1 622
2004
1573
Gimdymai
Iš viso Stacionare Ne stacionare Vandenyje
ir kitur
1992 53 984 53 780
204
5
1993 47 299 47 071
228
4
1994 42 144 41 963
181
16
2000 33 675 33 525
150
2004 29 305
Pirmakartės iki 18 m. 35 m. ir daugiau
Sėdmenine pirmaeiga Iš jų Cezario pjūvis
1992
1 906
1 954
1 465
611
1993
1 342
1 586
1 199
522
1994
1 315
1 306
1 193
550
2000
635
1 393
1 016
657
Operacijos gimdymo metu 1993 m. 1994 m. 2000 m.
Cezario pjūvis
4 406 4 227 4373
Iš jų pakartotinis
1 029 1 016 998
Replės
172 166
89
Vakuminė ekstrakcija
22 36
294
Tarpvietės kirpimų
8 801
Mirė per gimdymą
2
Patologijos 1993 m.:
Skaičius %
Nėštumai 32 784 69,2
Gimdymai 14 489 30,6
Gimė neišnešioti 2 788
Gimdymo patologijos dėl siauro dubens 1992 m. buvo 533
atvejai. 1993 m. mirė 403 naujagimiai, t.y. 0,9% gimusių kūdikių. Iš 10
pagimdžiusių moterų tik viena krūtimi išmaitina savo kūdikį iki 3 mėnesių.
Cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje didėja: 1999 metais – 12,3 proc.,
2001 metais – 13,8 proc., 2004 metais – 17,3 proc.
Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio komplikacijos
Skaičius
tenka 1000 gyventojų
1992 33 990 11,7
1993 32 931 11,4
1997 39022
Naujagimių svoris
Gramai 500-999 1000-1499 1500-1999 2000- 2499 2500-2999
3000- 3499 3500 ir daugiau
1993 m. Skaičius 91
201 437
1332 5534
17142
22625
% 0,2
0,4 0,9
2,8
11,7
36,2
47,8
1997m.
92
162 324
1000 4289
13360
18503
1999 m. Skaičius 125
163
353
977
4071
12451
17991
% 0,3
0,5
1,0
2,7
11,3
34,5
49,8
1. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės. Gyventojų skaičius miestuose ir rajonuose 1993-1994 m. Statistinis
biuletenis. V., 1994.
2. Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis
1993. V., 1994.
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos sveikatos informacijos centras. Lietuvos gyventojų sveikata ir
sveikatos apsaugos įstaigų veikla 1992 - 1993 metais. V., 1993., 1996-1997m.
V.1998
4. Lietuvos sveikatos informacijos centro ataskaitų forma 17.
5. Moterys ir šeima. V., 1993.
6. Ženščiny Litovskoj SSR.Statističeskij
sbornik.Vilnius.,1981.(Dlia služebnogo polzovanija).
7. Lietuvos statistikos metraštis 2002