PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas PSEUDOARGUMENTAI ŽUDYTI
1. MEDICININIAI
A. Pavojus fizinei motinos sveikatai B. Grėsmė psichinei motinos
sveikatai C. Išsigimimai D. Kraujomaiša
A. Pavojus fizinei motinos sveikatai
Buvo laikas, kai kraujo užkrėtimas (toksemija) nėštumo metu,
diabetas, aukštas kraujospūdis, plaučių tuberkuliozė, ūmus reumatinis uždegimas
ir įgimta širdies yda buvo pakankamos priežastys daryti abortus. Dabar, taikant
šiuolaikinius gydymo metodus, rizika dėl minėtų ligų tokia maža, kad vargu ar
gali būti aborto priežastis.
Patirtis parodė, kad beveik kiekvienos širdininkės nėštumas
gali būti sėkmingas su maža rizika motinos gyvybei. Plaučių tuberkuliozę gydant
vaistais, abortas nėra būtinas. Net krūties vėžiu sergant, daryti abortą, kad
būtų išaugota gyvybė, neefektyvu.
Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo
Nr.50 2 priedas LIGOS IR BŪSENOS, KURIOS GALI BŪTI GRĖSMINGOS
NĖŠČIOS MOTERS IR VAISIAUS GYVYBEI BEI SVEIKATAI žr. skyriuje TEISĖ yra
išvardijama daugiau nei 100 įvairių ligų ir būsenų. Tokių ligų sąrašo
sudarymas ,,..prieštarauja pagrindinėms prielaidoms, kad kiekviena situacija yra
kitokia ir kad yra gydomi ligoniai, o ne ligos.(...) Apie medicinos pažangą ir
galimybes apsaugoti motinų ir jų negimusių kūdikių sveikatą liudija J.G.
Schenkerio ir E. Luttwako pranešimas, kuriame autoriai sugretino 19 moterų
nėštumų ir gimdymų eigos rezultatus, gautus esant antiksčių žievės hipertrofijai
(vadinamasis Cushingo kompleksas) ar dėl šių liaukų auglio pašalinus
antinksčius. Visos jos pagimdė vaikus ir nė viena jų nemirė. (Dažnai minėtas
sąrašas ligų ir grėsmių) tarnauja kaip pretekstas pateisinti abortus, jau
neturinčius beveik arba nieko bendra su motinos sveikatos apsauga.*
(Wlodzimierz Fijalkowski ,,Gimdymo dovana" K. Caritas 2000, P87-88)
,,Geriausia priemonė motinos gyvybei išgelbėti - išgelbėti
jos kūdikį“. (prof. Franklinas).
CEZARIO PJŪVIS
Misionierius tėvas Kasjepė pateikia pažįstamo gydytojo pasakojimą, kurį jis
pradeda tokia citata: Joks gydytojas negali su absoliučiu įsitikinimu tvirtinti,
kad po vieno sunkaus gimdymo seks kitas toks pat sunkus”.
“Tačiau gydytojas pasakė...”
“Mūsų pirmasis vaikas labai sunkiai atėjo į šį pasaulį. Man teko leisti vienam
garsiam kolegai atlikti Cezario pjūvį. Po to jis man patarė visapusiškai vengti
galimo antrojo pastojimo. Mano žmonai tai reikštų mirtį. Mes ilgą laiką
susilaikėme. Tačiau kartą visgi taip atsitiko, kad mano žmona pastojo. Aš
puoliau į neviltį. Kreipiausi į vieną įžymų profesorių patarimo. Po nuodugnių
tyrimų jis išaiškino, jog žmonai neleistina toliau nešioti vaiko. Aš taip pat
buvau įsitikinęs, kad antrasis gimdymas tikrai reikštų mano žmonai mirtį. Tačiau
ji buvo nepalaužiama: “Mano gyvenimas yra DIEVO rankose. Nesiruošiu daryti
jokios nuodėmės”.
Gimdymas buvo labai sunkus, bet šįkart apsiėjome be operacijos. Mums vėl buvo
duotas patarimas jokiu būdu daugiau nepastoti. Vėl susilaikėme ilgesnį laiką.
Tada atėjo trečiojo vaiko eilė, ir aš šįkart priėmiau tai su didesniu
pasitikėjimu. Priešingai visiems spėjimams, gimdymas praėjo nesunkiai.
Šiandien aš turiu aštuonis puikius vaikus, o mano žmona, kuri anksčiau buvo
silpna ir ligota, po trečiojo vaiko gimimo akivaizdžiai pražydo ir tapo
sveikesnė, negu kada nors buvo!” ,,Šeima ir Tikėjimas“ Kaunas 1996, p.85
B. Grėsmė psichinei motinos sveikatai
Nėra žinoma psichinių ligų, kurias būtų galima gydyti abortu,
ir nėra nė vienos, kuriai dėl aborto būtų pagerėjusi sveikata.
JAV medicinos mokyklose, kuriose dėstoma iš Noyes ir Kolbe
vadovėlių, pabrėžiama, kad nėštumas ir gimdymas eksperimentais nepatvirtino, jog
dėl to paaštrėja šizofrenijos, maniakinės depresijos ar psichoneurozės formos.
Atvirkščiai, sergančioms psichozėmis moterims abortai dar labiau pagilina jų
problemas.
Paradoksalu, bet kiekvienai moteriai, kuriai legalus abortas
atrodo teisėtas, po aborto smarkiai padidėja psichinio nepakankamumo rizika. Kuo
rimtesnė psichinių sutrikimų turinti pacientė, tuo blogesnė jos poabortinė
būsena.
Savižudybių tarp nėščių moterų paprastai pasitaiko retai.
Maždaug 6 kartus mažiau negu tarp nenėščių.
Tvirtai pasisakęs už abortus leidinys nurodo, kad moterims,
anksčiau sirgusioms psichinėmis ligomis, abortas 3 kartus padidina tų ligų
atsinaujinimo galimybę.
Apie protinę sveikatą pradėta kalbėti visai neseniai.
Anksčiau JAV dauguma ligonių dekadomis nedarė abortų. Jau 1951 m. Dr. R. J.
Hefferman iš Tufto universiteto sakė: ,,Kiekviena prašanti terapeutinio aborto
ignoruoja šiuolaikinio komplikacijų gydymo metodus arba nenori jiems gaišti
laiko''.
Frank Ayd, M. D., medicinos leidėjas ir gerai žinomas
psichiatras JAV, pabrėžė: ,,Abortai dėl tikrų psichiatrinių priežasčių
praktiškai neegzistuoja. Moderni psichiatrinė terapija sudaro galimybę išnešioti
kūdikį sergančiai motinai''.
Nuo 1938 m. iki 1958 m. daugiau kaip 13 tūkst. Švedijos
moterų buvo atsisakyta daryti abortus. Tik 3 iš jų nusižudė.
Anglijoje, Birmingeme, per 7 m. 119 moterų iki 50 m.
nusižudė. Nė viena nebuvo nėščia.
Poabortinės psichozės yra kur kas rimtesnės, ilgiau
trunkančios ir dažniau pasikartojančios nei po gimdymo (kartais atsirandantys
sutrikimai). Po aborto dažniau pasitiko vadinamųjų ,,sunkių'' atvejų.
Faktiškai nežinoma, kad būtų nusižudžiusios moterys, kurioms
buvo atsisakyta daryti abortus, o nusižudžiusių po aborto yra.
Tikėjimas sustiprina kaltės jausmą, bet abortas turi mažą
ryšį su religija. Jis sunaikina moters prigimtyje kažkokį pagrindą. Normaliai
moteris yra gyvybės davėja, o po aborto jaučia, kad nužudė vaiką.
Vienas supratingas psichiatras pasakė: ,,Lengviau išgramdyti
vaiką iš motinos įsčių, nei išgramdyti mintis apie tą vaiką iš jos proto''.
Pavyzdžiui, Anglijoje nustatyta, kad nuo 9 iki 59% motinų jaučia psichines
aborto pasekmes. Kaltės jausmas kyla ne vien dėl krikščioniškos moralės.
Japonijoje net 73% moterų, padariusių abortą, jautė sielvartą.
Dr. Tatsuo Kaseki 1964 m. duomenimis, 59% moterų jautė, kad
abortas buvo kažkas negero ir tik 8% manė, kad ,,nieko blogo''.
Nėštumas - labai reikšmingas įvykis. Depresijos jausmas
ankstyvuoju nėštumo periodu ir vaiko nenorėjimas yra labai susiję. Sunku
suvokti, kad tai, ką paprastai jaučia nėštumo pradžioje ir vėliau po gimdymo,
yra visiškai priešinga. Jei moterys praeityje būtų žudžiusios nenorimus vaikus,
1/3 mūsų nebūtų buvę gyvų. Terminas ,,protinė sveikata'' kaip psichinė
priežastis įrašyta į įstatymus, atidaro Pandoros skrynią abortams.
,,Nėštumas – emocinio nestabilumo metas, taigi besilaukiančios moters mintys ir
jausmai kartais pasikeičia. Rexas Gardneris remiasi dviem tyrimais apie moteris,
kurios apsigalvojo ir atsisakė aborto. Vienu atveju 73 proc., kitu – 84 proc.
tokių moterų sakė, jog džiaugiasi, kad nenutraukė nė tumo. Be to, jis cituoja
serą Johną Stallworthy, pareiškusį, jog vienos iš laimingiausių jo pažįstamų
žmonių yra tos moterys, kurios jam pasakiusios: „Jūs neprisimenate, bet kai aš
atėjau pirmą kartą, norėjau aborto. Ačiū Dievui, kad jūs su tuo nesutikote, nes
šis vaikas atnešė į mūsų namus didžiausią džiaugsmą, kokį tik buvome patyrę“.
(John Stott Abortų dilema
http://www.prizme.lt/wwwdata/archive/authors/stott.html)
C. Išsigimimai
Praktika rodo, kad daromi abortai norint išvengti išsigimimų sunaikina daug
daugiau normalių vaikų nei išsigimusių.
Šalyse, kuriose leidžiami abortai, kad sumažėtų išsigimimų, jokių teigiamų
rezultatų nepasiekta. Kiekvienais metais gimstančių defektuotų vaikų skaičius
pastovus.
Nenormalūs vaikai gali gimti dėl šių priežasčių:
1. Dėl genetinės medžiagos anomalijos, paveldėjimo ar prasidėjimo momentu
vykstančių procesų.
2. Dėl neigiamo poveikio vaikui nėštumo metu (raudoniukė, vaistai).
3. Dėl nenormalaus gimdymo (priešlaikinis gimdymas, trauma ir kt.)
4. Įgimtos anomalijos, atsiradusios prasidėjimo momentu.
Yra keletas šimtų sutrikimų, kurie atsiranda dėl atskiro ,,nenormalaus'' vieno
iš tėvų paveldėto geno ar tokių genų poros. Tokią problemą sudaro: Huntington as
Chorea, osteogenesis imperfekta, Marfano sindromas, achondroplasia,
phenylketonurea, hemolytic anemia ir kt. Dauguma šių ligų labai retos. Kad
vaikas gims nenormalus, yra ne didesnė kaip 50% rizika. Tai taip pat reiškia,
kad yra ne mažesnė tikimybė pagimdyti sveiką vaiką. Be to daugėja ligų, kurias
galima pagydyti po vaiko gimimo.
Pasitaiko chromosominių sutrikimų, atsirandančių prasidėjimo metu. Pavyzdžiui,
Dauno anomalija (mongolizmas). Daugiau kaip 80% vaikų su Dauno sindromu pagimdo
moterys iki 35 metų. ,,Jei visos motinos ryžtųsi pagimdyti savo kūdikius su
Dauno sindromu ir juos atiduoti valstybės globon, tai kainuotų 10% to, ką
amerikiečiai sušeria šunims'' Lojolos(Čikaga) univ. prof. Judžinas Diamond
Katalikų pasaulis 1990.X.22.
Apie 30% už 21 chromosomą atsakingas tėvas. Kuo vyresnis tėvas, tuo didesnė
išsigimimo tikimybė.
Motinos amžius: 30 m. - 99,9% tikimybė pagimdyti sveiką vaiką, 36 m. - 99,6%, 40
m. - 99,1% ( prof Jerome Lejeune, Dauno sindromo chromosominės struktūros
atradėjas).
Paprastai tik 1 iš 600-700 gimusių vaikų turi Dauno sindromą.
Pasitaiko ir klaidingų diagnozių. Pavyzdžiui, Amerikos žmogaus genetikos
asociacijos ekspertai pranešė tokį atvejį. Vienai nėščiai moteriai buvo
tvirtinama, kad ji pagimdys Tay-Sachs liga sergantį kūdikį. Atlikus amniocentezę
ir ištyrus vaisiaus vandenis, diagnozė pasitvirtino. Tačiau po aborto buvo
nustatyta, kad kūdikis buvęs visiškai sveikas.
Prieš kurį laiką Niujorke po amniocentezės tyrimo vienai moteriai buvo pasakyta,
kad jos vaikas turi baisią ligą, kuri vadinama ,,Jargoilizmu''. Moteris buvo
išgąsdinta beveik iki mirties. Tačiau ji svyravo, ir abortą daryti buvo vėlu.
Visų nuostabai moteris pagimdė absoliučiai normalų mažylį.
Taip pat kitu metodu buvo nustatyta, kad lątelėje yra per daug chromosomų,
vaikas buvo nužudytas, bet vėliau paaiškėjo, jog nužudytasis buvęs visiškai
sveikas.
2. Anomalijos, atsiradusios per nėštumą.
Gana dažnai vaiko sveikata pakenkiama ir nėštumo metu. Įvairios infekcijos
(raudoniukė, sifilis ir t.t.), motinos ligos (diabetas, kraujospūdis), vaistų
poveikis, rūkymas, radiacija - viskas gali pražūtingai veikti kūdikį. Net
persivalgymas ir neįprasta dieta gali būti žalinga negimusiam.
Vaistų vartojimo per nėštumą pasekmės
Vartojant raminančiuosius vaistus (thalidomidą), vaikas dažnai gimsta su
nesveikomis galūnėmis.
1941 m. duomenimis, moterys, sergančios raudoniuke (tymais) per pirmus 4 nėštumo
mėnesius, turi 75% tikimybę pagimdyti nesveiką vaiką. Šiuo metu tikimybė
sumažėjo iki 21 %.
Rendle-Short reportaže kalbama apie pažeistus raudoniukės viruso vaikus: 50%
gimsta iš dalies ar visiškai kurti, daugumai šį defektą galima pakoreguoti. 50%
kūdikių turi širdies ydas. Visi, pasitelkus šiuolaikinę chirurginę techniką, yra
išgydomi, 30% - kataraktą. Tai taip pat dažnai operacija pataisomas defektas.
1,5% gimsta su protiniais sutrikimais.
Dar pasitaiko savaiminių abortų, gimsta negyvi kūdikiai, o labiausiai pažeisti
kūdikiai miršta pirmaisiais mėnesiais po gimimo.
Negimusio kūdikio diagnostika taip pat pavojinga (amniocentezė ir biopsija).
Galima pažeisti audinius, suplėšyti membraną, sukelti spontanišką persileidimą,
sutrikdyti kvėpavimą, kai kada dėl šių procedūrų miršta motinos.
Gydymo galimybės. Gydytojai gali apžvelgti ir išmatuoti kūdikio reakcijas.
Galima padaryti elektrokardiogramą, ultragarsu aptikti širdies smūgius.
Šiuolaikinė technika leidžia specialiu elektroniniu įtaisu vaiko širdį
sustiprinti kritiniais nėštumo periodais. Daroma širdies garsų analizė
fonekardiografu. Tolimesnė kontrolė įmanoma panaudojant telematavimo sistemą.
Miniatiūrinis tranzistorinis siųstuvas patalpinamas virš reikiamos kūdikio kūno
dalies per gimdos kaklelį.
Naujomis optinėmis įrangomis gydytojai gali pažvelgti ar ištirti vaisiaus
vandenis per gimdos kaklelio kanalą ir numatyti pavojus, kurie matyti iš vandenų
spalvos ir drumstumo. Tokiais atvejais numatomas gydymas, apsaugantis nuo ligų
ar deformacijų.
Vaikui, sergančiam stipria anemija, duodamas kraujas su dr. A. Liley (Naujoji
Zelandija) sukurtos technikos pagalba.
Iš vaisiaus vandenų testo galima diagnozuoti daug ligų, kaip iš suaugusių žmonių
kraujo ir šlapimo, taip pat nustatyti vaiko lytį ir amžių. Kai kuriuos
sutrikimus dabartinė medicina pašalina dar prieš vaiko gimimą. Ateityje galbūt
visos ligos bus išgydomos prieš gimdymą.
Iš vaiko venos galima paimti kraujo ir nustatyti tikslią cheminę sudėtį.
Negimusiems vaikams chirurginių operacijų dar nedaug atlikta, bet jau daromi
bandymai su gyvūnais, ir netrukus tokios operacijos bus įprastos.
Kolumbijos ir Jelio universitetų fetologai viliasi operuoti širdies,
kraujagyslių defektus, diafragmos išvaržas, auglius, klausos defektus
hidrocefalus ir kita.
Nurodoma, kad protiškai ir psichiškai sužaloti žmonės niekada nesidžiaugia
intelektualinių ar fizinių laimėjimų malonumais, kurie žinomi sveikiems
asmenims. Tai tiesa. Bet ir normalus žmogus negali džiaugtis nuostabiu genijaus
intelektu ar atleto fizine jėga.
Netiesa, kad luoši žmonės mažiau džiaugiasi gyvenimu už ,,normalius''.
,,Nors yra manoma ir madinga tikėti, kad ne visai išsivystę žmonės mažiau
džiaugiasi gyvenimu už normalius, tokia nuomonė neturi nei empirinio, nei
teorinio pagrindo'' (Paul Cameron).
85% sulėtėjusio mąstymo vaikų gali būti visiškai nepriklausomi, o 11%-iš dalies
priklausomi.
Sprendžiant šią problemą, būtų galima įvesti draudimą visoms šeimoms, o lėšas
panaudoti vaikų priežiūrai.
JAV yra keli šimtai šeimų, kurios nori įvaikinti įvairaus luošumo ar sergančius
įvairiomis ligomis vaikus. Toje šalyje nėra nė vienos atsilikusių vaikų tėvų
organizacijos, kuri remtų abortus. Jie pareiškė: ,,Teisininkai, prieš priimdami
sprendimus, pirmiau pasiklauskite mūsų nuomonės, nekalbėkite už mus''.
Kaip tėvai išgyvena savo luošų, ligotų vaikų abortą? Labai blogai. Nustatyta,
kad 92% jautė motinišką depresiją, 82%-tėvišką. Po aborto 30% porų išsiskyrė.
(Blumberg).
Kodėl nenužudomas gimęs defektuotas vaikas? Koks skirtumas, ar jis jau gimęs, ar
ne? Ko čia dėta egzistavimo vieta?
Pop. Jonas Paulius II pasmerkė selektyvinius abortus, kuriais siekiama
atsikratyti vaikų su nematomais apsigimimais. 1989.5.13 kalbėdamas Dauno ligos
problemas nagrinėjančios konferencijos nariams, popiežius pabrėžė, kad ginti
nekaltą, bejėgę ir dar negimusią gyvybę yra svarbi pareiga. Turintieji protinių
ar fizinių trūkumų yra tokie patys žmonės ir reikalingi tolygios žmonių
pagarbos. Katalikų pasaulis. 1989.Nr.15,16. P.44.
D. Kraujomaiša
Paprastai aukos vengia prisipažinti. Kraujomaiša ne visada būna pataloginė
pasekmė, kaip kad buvo manoma. Nekalto vaiko nužudymas nepanaikins patologijos
ir nepataisys padarytos žalos.