PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas PSEUDOARGUMENTAI ŽUDYTI
4. ETINIAI
A. Iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę B. Nenorimas vaikas C.
Išprievartavimas D. Nuodija šeimos laimę
A. Iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę
Tai vadinamojo didesnio gėrio nusvėrimo teorija, pagal kurią
dviejų gėrių kolizijos atveju, kai vienas gėris gali būti išgelbėtas tik
paaukojus kitą. Medicininės indikacijos atveju kaip tik sueinančios į koliziją
dvi gyvybės: motinos ir kūdikio. Motinos gyvybė gali būti išgelbėta, bet
sulaužomas dorovės dėsnis, reikalaujantis gerbti ir saugoti nekaltą žmogaus
gyvybę, ir tokiu būdu dorovinei ir teisinei tvarkai padaroma labai skaudi
žaizda. Tuo tarpu leidžiant numirti natūralia mirtimi, įvyksta skaudi fizinė
nelaimė, bet jokio dorovinės ir teisinės tvarkos pažeidimo nėra. Sveikas protas
rodo, kad viešajai gerovei ne tiek kenkia fizinė nelaimė, kiek moralinė blogybė.
Štai kodėl valstybė, laikydamasi net tos pačios didesnio gėrio nusvėrimo
teorijos, atrodo, negalėtų atsisakyti principo, kad abortas turi būti
draudžiamas. (1) P.117.
1994.04.24 beatifikuota italė motina Gianna Berreta Molla
(1992-1962). Ji atsisakė vėžio gydymo įsčiose nešiojamo ketvirto kūdikio
sveikatos labui ir netrukus po gimdymo mirė. Beatifikacijos iškilmėse dalyvavo
jos vyras ir vaikai (,,Katalikų pasaulis''. 1994 m. Liepos mėn. P.44).
Negimdinio nėštumo atveju vaikas būna kaip kamikadzė ir
sprendimą priimti Bažnyčia, atrodo, palieka motinos ir gydytojo sąžinei.
B. Nenorimas vaikas
Matuojant vien tik ekonominiu ar socialiniu saiku, lengviau
galima pateisinti euatanaziją ir vaikžudystę. Šis priekaištas visiškai ignoruoja
aukštesnįjį, antgamtinį žmogaus paskyrimą. Jei taip sunku būtų turėti vaiką,
tėvai morališkai būtų įpareigoti susilaikyti ir atsisakyti nuo sumanymo duoti
pradžią naujam žmogui. Tačiau nei tėvai, nei kas kitas neturi jokios teisės
naikinti jau pažadintos gyvybės.
Jei leisime abortus dėl ,,nenorėjimo'', tai nugalabysime aibę
vaikų, kurie laikui bėgant pasidaro labai brangūs, norimi ir mylimi.
Dr. Edvardas Lenovskis ištyrė 674 mušamus vaikus. 91% iš jų
buvo iš planuotų nėštumų (6) P.144.
Vengrijoje Saeged universitete 327 motinoms, norėjusioms
daryti abortą, davė paklausyti širdies plakimą (7-8 savaičių širdies plakimas
gali būti girdimas ultragarsiniu stetoskopu). 16% aborto atsisakė.
Prof. Jerome Lejeune, Dauno sindromo chromosominės struktūros
atradėjas, pasakojo istoriją, girdėtą iš jo kolegos genetiko. Pastarasis
papasakojo, kad prieš daugelį metų jo tėvas (žydas) dirbo gydytoju Austrijos
Braunau miestelyje. Vieną dieną jo kolega priėmė du gimdymus. Gimė malonus,
sveikas, garsiai rėkiantis berniukas. Tėvai juo nepaprastai didžiavosi ir buvo
laimingi. Taip pat gimė maža mergytė, bet jos tėvai buvo nepaprastai liūdni, nes
mergaitė turėjo mongoloidinį sindromą. Jis pažinojo tą dieną gimusius beveik 50
metų. Mergaitė išaugo, gyveno namuose ir galų gale liko vienintelė, kuri slaugė
savo motiną, sergančią ilgai užsitęsusia liga. Jis neprisimena jos vardo. Tačiau
atsimena berniuko vardą. Jis mirė Berlyno bunkeryje. Jo vardas buvo Hitleris
(6).
Šios problemos sprendimas - ne nužudyti nepageidaujamą
asmenį, o sugebėti jį priimti. Teisė gyventi priklauso nuo būti gyvam, o ne nuo
būti pageidaujamam ar normaliam.
C. Išprievartavimas
Nelaimei, išprievartavimo emocionalumas dažnai slepia realius
faktus. Aborto šalininkai remiasi tuo, kad moteris yra kriminalistų auka. Bet ar
nėštumas yra vienintelė rimta išdava, kuri kelia susirūpinimą?
Pastojimas nuo išprievartavimo yra nepaprastai retas. Kodėl
taip yra?
Pirmiausia išprievartavimo metu neįvyksta šimtaprocentinė
lytinė jungtis. Maža tikimybė, kad tai atsitinka vaisingomis dienomis (1-2
dienos iš 28 dienų ciklo).
Medicininiai tyrimai rodo, kad moteris, išgyvendama
emocionalią traumą, pavyzdžiui, išprievartavimą, neovuliuoja, net jei ji ,,pagal
planą'' turėtų ovuliuoti. Vokietijoje per II pasaulinį karą naciai patikrino šią
hipotezę. Jie atrinko moteris, kurioms turėjo prasidėti ovuliaciją, ir uždarė
jas į dujų kamerą tariamam nužudymui. Po to ištyrė, kokį poveikį ši žiauri
apgaulė turėjo jų ovuliacijai. Pasirodė, kad dauguma šių moterų neovuliavo.
Taip pat aišku, kad vyras, atliekantis šį nusikaltimą, dažnai
yra nevaisingas, nes būna iškrypusio elgesio. Būna išankstinė ejakuliacija,
sperma nepatenka į makštį.
Kada lytinis aktas tampa išprievartavimu? Kaip įrodyti
išprievartavimą, kai neargumentuotai teigiama, praėjus daugeliui savaičių ar
mėnesių? Daugeliu atvejų išprievartavimo auka faktiškai nėra jokia auka, bet
labai dažnai būna racionali dalyvė. Dažnai moteris sugalvoja istoriją ir
pasivadina ,,auka'', nes paprastai jai nemalonu, sunku ir nesinori aiškinti
tikros tiesos.
O dėl aborto darymo šiuo atveju galime atsakyti klausimu. Ar
nekalto kūdikėlio nužudymas užgydys motinos psichines traumas? Ar įstatymų
principinis tikslas - sumažinti lytinių nusikaltimų skaičių ar tiktai sunaikinti
nekaltų aukų gyvybes?
Kartais sakoma, kad išprievartavimo atveju nukenčia visi.
Nieko panašaus! Po vienos radijo laidos šiuo klausimu vedėjas buvo pakviestas
prie telefono. Moteriškas balsas kalbėjo: ,,Jūs kalbėjote apie mane. Aš esu
išprievartavimo auka. Įsibrovėlis per jėgą įsilaužė į mano tėvų butą, surišo
tėvą ir jo akyse išprievartavo mano motiną. Aš buvau pradėta tą naktį. Visi
patarė mano motinai daryti abortą. Tačiau mano tėvas pasakė: ,,Nors ne mano, bet
tai yra vaikas, ir aš neleisiu jo nužudyti''. Aš nežinau, kiek daug kartų būdama
saugi savo mylinčio vyro glėbyje, aš dėkoju Dievui už savo nuostabų
krikščionišką tėvą''. (6) P.157.
Auką reikia paguosti, palaikyti, jai padėti, parodyti meilę,
bet niekada negalima vadovautis iškreipta logika - užmušti vaiką už jo tėvo
nusikaltimą. Jack Willke, MD.
D. Nuodija šeimos laimę
Dar sakoma, kad nėra didesnės laimės, kaip šeimos laimė. Per
didelis vaikų skaičius apsunkina šeimos gyvenimą, kelia nesantaiką, neretai
pastūmėja tėvą į alkoholizmą.
Galima sutikti, kad šeimyninė laimė yra viena didžiausių
Dievo dovanų žemėje. Visos kitos žemiškos laimės, palyginti su šeimos laime,
tėra pilki šešėliai. Bet laimė galima tik tokioje šeimoje, kur laikomasi dorovės
dėsnių, prie kurių galima priskirti ir reikalavimą ginti, globoti vaikus, taip
pat ir dar negimusius. Mėginimai nukrypti nuo doros kelio visada suardo šeimos
židinio šventumą ir jo teikiamą laimę.