PRO VITA©  Parengė Robertas Skrinskas 
ARKIVYSKUPAS MEČISLOVAS REINYS 1945 (laiškas sutrumpintas)

Dievo gailestingumu ir Apaštalų Sosto malone Tituliarinis Arkivyskupas, Apaštališkasai Vilniaus Arkivyskupijos dalies, esančios Tarybų Lietuvoje, Administratorius
Vilniaus Arkivyskupijos dalies, esančios Tarybų Lietuvoje Gerbiamiems Klebonams, bažnyčių Rektoriams ir Tikintiesiems siunčia palaiminimą.

Mylimieji Kristuje!
Šventajame Rašte, taigi Dievo žodyje, psalmėje 67-je yra parašyta: „išblaškyk tautas, kurios nori karo". Šiais Dievo žodžiais aiškiai peikiami neteisingi karai, kurių išdavoje atsiranda žalingiausios, kaip materialinės, taip ir moralinės pasėkos. Tokių karų metu žūva šimtai, tūkstančiai, kartais ir milijonai darbingų žmonių, kurių gyvybė ir gabumai yra labai reikalingi tautai ir valstybei. Tokie karai sunaikina begales medžiaginių turtų: sugriauna ir sudegina miestus, bažnyčias, mokyklas, kaimus, ūkius, sunaikina žmonių mantą ir santaupas. Iš čia atsiranda žmonių skurdas, kuris savo pasėkomis ardo žmonių dorą ir tikėjimą. Pagaliau, tokie karai ardo žmogaus dorovini ir kultūrinį būdą, atpratina žmogų nuo gerbimo tvarkos, kuri taip reikalinga visuomenės ir valstybės gyvenime.
Praūžus karui, reikia atstatyti tai, kas karo sugriauta, sužalota, sunaikinta tiek medžiaginėje, tiek dvasios srityje. Pamatuotai yra valstybės vyrų sakoma: teisybė yra valstybių pagrindas. Ir Šventajame Rašte yra parašyta: „Teisybė kelia tautą, nuodėmė gi daro tautas nelaimingas" (Patarl, kn. XIV, 34). Teisybė reikalauja, kad kiekvienam būtų atiduota, kas jam priklauso. Kai šia teisybės mintimi žmogus gyvena, tai jisai sąžiningai atlieka savo pareigas Dievui, tautai, valstybei, šeimai.
Visiems mums yra suprantamas ir žinomas reikalas kogreičiausiai atstatyti savo Tėvynėje tas, kas buvo šio pastarojo karo sunaikinta, kad kogreičiausiai ateitų ramus, laimingas gyvenimas. Tam krašto atstatymui reikalingas uolus ir kruopštus darbas. Darbo prievolė yra aiški. Šv. Raštas sako: „Jei kas nenori dirbti, tegul ir nevalgo" (II Tesal. III, 10). Be darbo nesukuriamas nei mokslas, nei menas, neatstatomi nei sugriauti miestai, nei ūkiai.
Kai žmogus savo darbą dirba su pasiaukojimu, tada jo darbas yra daug vaisingesnis ir garbingesnis; ten nėra savimylos, bet yra noras atsilyginti tautai, valstybei, visuomenei už jų patarnavimus, iš jų gautus.
Šalip gražių pasireiškimų, siekiančių kogreičiausiai atstatyti karo sugriautąjį gyvenimą, yra, su skaudama širdimi tenka pasakyti ir negerovių bei piktų darbų, kurių negali pateisinti nei protas, nei visuomenės gerovė, nei Dievo įstatymai. (...)
Penkta. Kiekviena valstybė paprastai daug kreipia dėmesio į savo piliečių sveikatingumą, tam reikalui skiria daug lėšų. Girtavimas, samogono vartojimas labai kenkia sveikatai, nuodija užuomazgoje būsimąją žmonių kartą, kelia vaidus šeimose, naikina žmogaus sąžiningumą ir daug kitų blogybių pridaro. Dievo žodis čia visus kietai įspėja: „Neklyskite! nei paleistuviai, nei stabų garbintojai, nei svetmoteriai, nei begėdžiai, nei vaikų darkytojai, nei vagys, nei godūs, nei girtuokliai, nei piktžodžiautojai, nei plėšikai nepaveldės dangaus karalystės" (I Kor. VI, 9—10). Iš tikrųjų. Argi jau žmogus pasidaro tiek bevalis, ištižęs, kad nebegali apvaldyti savo aistrų? Gyvenimo šventieji ir didvyriai aiškiai parodo, kad galima ir reikia kitaip elgtis. Žmogaus blaivumas tegali būti mums vadovaujanti žvaigždė.
Štai trumpai suminėjau didžiausias blogybes, kurios yra Dievo smerkiamos, mūsų Tėvynės dabar skaudžiai pergyvenamos. Tepabunda žmonių sąžinės, tenedrįsta daryti išvardintųjų piktų darbų! Juk neveltui Katalikų Bažnyčia gieda suplikacijose: „nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!" Tėvynė išsiilgusi laukia ramiai besidarbuojančių žmonių. Visi, kas nedirba, testoja į palaimingą darbą. Tiesoje ir teisybėje darbuotis tėvynei ir valstybei yra praktikoje įgyvendinamas artimo meilės darbas.
Koskubiausiai atsikratykite, Mylimieji Kristuje, visų čia suminėtų karo metu atneštų negerovių, visi stokite į kūrybinį darbą, gyvai atminkite maldos ir Dievo pagalbos reikalą.
Vardan Dievo + Tėvo ir Sūnaus + ir Šventosios + Dvasios. Amen.
Rašyta Vilniuje, 1945 m.- rugpjūčio 9 d.
Mečislovas Reinys
Tituliarinis Arkivyskupas, Apaštališkasai Vilniaus Arkivyskupijos dalies, esančios Tarybų Lietuvoje, Administratorius /parašas/
P. S. Gerbiamieji Kunigai, gavę šį ganytojišką laišką, malonės artimiausiame sekmadienyje jį perskaityti iš sakyklos.
Kurijos kancleris /parašas/
 

TURINYS Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“