GEROS MIRTIES LITANIJA                                        INDEX

 Viešpatie Jėzau, gerasis Dieve, gailestingumo Tėve, kreipiuosi į Tave nusižeminusia, sugraudinta ir atgailaujančia širdimi. Pavedu Tau savo paskutinę valandą ir tai, kas seks po jos.

Kai sustingusios kojos įspės mane, kad mano šios žemės kelionė jau baigiasi, R. gailestingasis Jėzau, pasigailėk manęs!

Kai mano nusilpusios ir drebančios rankos nebegalės priglausti kryžiaus prie krūtinės ir, nepaisant mano pastangų, leis jam nukristi į mano kančių guolį,

Kai mano akys, aptemusios ir sudrumstos neišvengiamos mirties siaubo, kreips į Tave tuščią ir gęstantį žvilgsnį,

Kai mano drebančios ir šaltos lūpos paskutinį kartą tars Tavo nuostabųjį vardą,

Kai mano išblyškę ir pamėlę skruostai sukels aplinkiniams užuojautą ir siaubą, kai mano plaukai, sumirkę agonijos prakaitu, stosis piestu, pranašaudami mano artimą galą,

Kai mano ausys, tuoj užsiversiančios visam laikui žmonių kalboms, atsivers, kad išgirstų iš Tavo lūpų neatšaukiamą nuosprendį, kuris nuspręs mano likimą visai amžinybei,

Kai mano vaizduotė, sujaudinta gąsdinančių ir baisių šmėklų, nugrims į mirtiną liūdesį, kai mano dvasia, sudrumsta mano kalčių prisiminimo ir Tavo teisingumo baimės, kovos prieš tamsos angelą, norintį iš manęs atimti guodžiantį Tavo gailestingumo regėjimą ir nusviesti mane į neviltį,

Kai išliesiu savo paskutines ašaras, artimo mano suirimo pranašes, priimk jas, mano Jėzau, kaip kaltės išpirkimo auką, kad aš mirčiau kaip atgailos kankinys! Šią baisią akimirką,

Kai būsiu praradęs visus pojūčius, kai visas pasaulis bus man išnykęs ir kai vaitosiu paskutinės agonijos ir mirties kančiose,

Kai paskutiniai mano širdies atodūsiai ragins mano sielą palikti kūną, priimk juos, kaip kylančius iš švento nekantrumo ateiti pas Tave! Tuomet,

Kai paskutinę akimirką mano siela, atsiskirdama nuo kūno, visam laikui išeis iš šio pasaulio ir paliks mano kūną išblyškusį, sustingusį ir negyvą, priimk visos mano būties sunykimą kaip garbę, kurią nuo šiandien noriu teikti Tavo dieviškajai didybei! Šią paskutinę valandą,

Pagaliau, kai mano siela stos prieš Tave ir kai ji pirmą kartą pamatys Tavo dieviškosios didybės nemirtingą spindesį, neatstumk jos nuo savęs, bet priimk mane į savo gailestingumo prieglobstį, kad aš amžinai Tave šlovinčiau! Tą iškilmingą akimirką, R. gailestingasis Jėzau, pasigailėk manęs!

Melskimės. Dieve, mus pasmerkdamas mirčiai, Tu paslėpei nuo mūsų jos valandą ir akimirką. Padėk man, kad leisdamas visas savo gyvenimo dienas teisume ir šventume, aš nusipelnyčiau iš šio pasaulio išeiti Tavo šventoje meilėje, dėl nuopelnų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi Šventosios Dvasios vienybėje. Amen.