ŠVENTŲJŲ ATSISKYRĖLIŲ LITANIJA INDEX
Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Marija, atsiskyrėlių Karaliene, melski už mus!
Dievo Angelai, patarnavę Viešpačiui dykumoje,
Pranaše Elijau, pirmasis atvėręs nuostabų dykumos kelią,
Pranaše Eliziejau, dykumos dvasios paveldėtojau iš savo mokytojo Elijo,
Šv. Jonai Krikštytojau, balse šaukiantis dykumoje ir atveriantis kelią
Išganytojui,
Šv. Tėve Juozapai, keliavęs į Egiptą ir vienatvėje radęs stiprybę bei
malonę,
Šv. Apaštale Pauliau, pirmasis atsiskyrėli, tobulėjęs vienatvėje,
Šv. Antanai Didysis (Egiptas + 356 ), sukūręs naują tyrą atsiskyrėlių
pasaulį dykumoje,
Šv. Ilarionai (Kipras + 371), kuriam penkiasdešimt metų atgailos dykumoje
nebuvo gana,
Šv. Pachomijau (Egiptas + 348), demonų nugalėtojau, žmonių gydytojau ir
angelų mokiny,
Šv. Antano, Ilariono ir Pachomijaus mokiniai, sekę vienatvėje šlovingais
šių didžiųjų mokytojų pėdsakais ir nuopelnais, kuriais vis mėgaujasi danguje,
Šv. Palemonai (Egiptas +325), ne Elijo dviguba dvasia apdovanotas, bet
daugybe dvasios sūnų,
Šv. Teodorai Trichinai (Galija + 330), kurio miręs kūnas kvepėjo amžino
gyvenimo kvapu,
Šv. Pauliau Paprastasis (Egiptas +339), ieškojęs Dievo savo širdies
paprastume ir jį suradęs,
Šv. Amonai (Egiptas+ 357), kurio malonės šviesa apšvietė dykumą, o po
mirties pasiliko kaip šviesus pavyzdys,
Šv. Abraomai Eremite (Sirija+ 370), išėjęs iš savo krašto ir giminės,
šv. Efremai (Sirija + 373), nešęs vaisių dykumoje kaip medis pasodintas
prie upelio,
Šv. Akepsimai (Sirija, + 376), turėjęs privilegiją dvigubą Jėzaus žemiško
gyvenimo metų praleisti dykumoje slaptoje,
Šv. Atanazai ir Bazilijau (Aleksandrija + 373 ir Kapadokija +379 ),
Viešpaties palaikyti tikėjimo jėga, tapę pakrikusio pasaulio nugalėtojai,
Šv. Makarijau Aleksandrieti (Egiptas + 395) dykumoje troškęs didesnės
dykynės,
Šv. Makarijau Egiptieti (Egiptas + 391), kurio dėka mirusieji pradėdavo
kalbėti, o tyli dykuma šaukti,
Šv. Jonai iš Likopolio (Egiptas +394), bėgęs nuo žmonių ir jų reikalų,
todėl gavęs dovaną skaityti jų širdis ir pranešti imperatoriui jo likimą,
Šv. Patapijau (Egiptas +IVa.) – net ir didžiausiame mieste galėjęs būtų
atsiskyrėliu ramybėje,
Šv. Onufrijau (Sirija +400), gavęs angelų duonos iš jų rankų,
Šv. Nilamonai (Egiptas + 404 ), nuolankus iki pat mirties, nors išrinktas
kunigystei dvare, bėgęs iki kalno viršūnių ir paties dangaus,
Šv. Sisojau Didysis (Tebaidė,+429), nuolankumo taip perkeistas, kad kiti
mielai jam pakluso net ir po jo mirties,
Šv. Izidoriau Aleksandrieti (Egiptas +449), garsus savo gyvenimo
šventumu, savo tikėjimu ir stebuklais,
Šv. Arsenijau (Egiptas + 450), imperatorių – žodžiu, o Bažnyčia tyla
mokęs,
Šv. Poimenai (Egiptas + 450), nuostabiai išmokęs iš Jėzaus būti romiu ir
nuolankios širdies,
Šv. Gerasimai (Kapadokija + 475), malonės šventai pateptas, tapęs tarsi
gamtos valdovas, įsakinėjantis net laukiniams žvėrims,
Šv. Zosimai (Palestina + 560), kuriam buvo padengtas stalas dykumoje
dangaus duona malšinančia sielos alkį,
Šv. Barsanufai (Gaza +540) , kurį Viešpats apjuosė ugnies siena,
Šv. Kirijakai (Palestina + 556), būdamas tikrai paklusnus, laimėjęs
pergales ne tik dangui, bet vis kovojantis,
Šv. Anastazai Eremite (Persija+ 628), gyvenęs iš Jėzaus gyvybės, ir
mirdamas dėl Jo daug dvasinės naudos pasiekęs,
Šv. Jonai Klimakai (Sinajaus kalnas + 649 ), pakilimo laiptus link Dievo
pristatęs, pats jais pas Dievų Dievą Sione nuolat kilęs,
Šv. Egipto Atsiskyrėliai, rinkę dorybių vaisius, kuriuos Kūdikis Jėzus
pasėjo Egipte,
Šv. Karmelio Atsiskyrėliai, kuriuos dangiškas Tėvas pakėlė jus nušvitime,
ne ugnies vežimu, bet meilės maldos šventu degimu,
Visi šventieji Rytų Atsiskyrėliai, klajoję žemėje, be namų ir vienatvėje,
kalnuose ir olose slėpęsi, nes pasaulis nebuvo vertas jūsų,
Šv. Beatai (Šveicarija +112), pažinęs Dievą nuo pat jaunystės ir Jam
įsipareigojęs iki palaimintos amžinybės,
Šv. Telesforai (Roma + 137), kurio drąsa ir dorybės prilygo popiežiaus
titulo didybei,
Šv. Dionizijau (Roma + 268), kuris iš dykumos tamsybių atnešęs žmonėms
šviesą ir tapęs Kristaus Vietininku,
Šv. Martynai (Tūras +397), dykumoje buvai Dievo mokomas, atsisakyti
pasaulio troškimų ir nekantrumo, kad toliau gyventum blaiviai, teisingai ir
pamaldžiai,
Šv. Jonai Auksaburni (Graikija + 407), dykumoje pažinęs pasaulio
atšiaurumą, neįbaugintas ir tremties,
Šv. Augustinai (Numidija, Alžyras + 430 ), atsitraukęs nuo pasaulio
neramybės ir problemų, tylioje vienumoje Dieve atradęs ramybę, praturtėjęs
naujais įpročiais ir šventais nurodymais,
Šv. Jeronimai (Betliejus + 420), nuostabiai atskleidęs dykumos dorybes
savo Raštuose, o dar nuostabiau savo gyvenime,
Šv. Epifanai (Kipras + 403 ), išvaikęs netyrojo šėtono angelus iš
Bažnyčios, kad ją pristatymus tyrą ir šventą Jėzui,
Šv. Donatai (Prancūzija + 535), nuo vaikystės ieškojęs amžinos išminties,
įsipareigodamas ne tik kaip draugei, bet kaip žmonai,
Šv. Leonardai (Prancūzija +545), Dievo Sūnaus pavyzdžiu skelbęs
belaisviams laisvę,
Šv. Antanai Lerinai (Prancūzija + 525), apleidęs savo mielą vienatvę, kad
ją atrastum gausioje šventųjų atsiskyrėlių būryje,
Šv. Remigijau (Reimsas + 533), gavęs ganytojo lazdą paskandinti karalių
ir tautų nuodėmes krikšto vandenyje,
Šv. Benediktai (Kasino kalnas Italija + 547), būdamas skaistus, tapai
tėvu daugybės tautų,
Šv. Emilianai (Ispanija + 573), paimtas nuo avių bandos, kad pats taptum
Viešpaties kaimenės avimi,
Šv. Basolajau (Prancūzija + 620), kurį angelai kaip Lotą ištraukė iš šio
pasaulio į kalnų vienatvę taip, kad niekada nesigręžiotų atgal,
Šv. Egidijus (Prancūzija +720), bėgęs nuo pasaulio garbės ir dykynėje
tapęs tarsi šešėlis,
Šv. Meinardai (Šveicarija+ 861), dėl meilės mirtinai sužeistas kvepėjęs
Jėzaus dangiškais kvepalais,
Šv. Romualdai (Italija +1027), nauja dvasia atnaujinęs dykumos veidą,
pakeitęs vaikų širdis į tėvų, ir tėvų širdis į vaikų,
Šv. Robertai (Prancūzija + 1067), Dievo šventykla, prikėlęs iš griuvėsių
daugelio dvasinius pastatus,
Šv. Brunai (Italija +1101), buvęs pripildytas Dievo baime, kuria nugalėjo
visus dvasios priešus,
Šv. Steponai Muretai (Prancūzija + 1124), kurio kvapas panašus į lauką
gėlių, palaimintų Viešpaties,
Šv. Viljamai (Prancūzija + 1142), dėl kurio atsidavimo vienatvei
pradžiugo ir pražydo kaip lelija mergelių kalnas,
Šv. Feliksai Valua (Prancūzija+ 1212), kuris palikdamas vienumą ir
dykumą, pasišventęs pripildyti Dievo malonės belaisvių širdies dykynes ir
vienišumą,
Šv. Pranciskau Asyžieti (Italija +1226), kuris kaip naujasis Mozė, kalno
vienatvėje gavęs naują įsakymą įrašytą kūne,
Šv. Brokardai (Karmelis +1231) – gavęs vienuolių regulą aiškiai išreikštą
tavo gyvenime ir širdyje patvirtinta Dievo,
Šv. Simonai Stokai (Prancūzija + 1265), užsidaręs į medžio drevę, kad
pats tapai kaip medis pasodintas prie Viešpaties šaltinio,
Šv. Silvestrai Gozolini (Italija + 1267), kuris dykumoje be kelio ir
vandens, turėjęs ugningą Dievą, gyvą ir tikrą šaltinį,
Šv. Petrai Celestinai (Italija +1296), norėdamas išsaugoti Petro
nuolankumą, atsižadėjęs savo kilmingumo,
šv. Mykolojau Flue (Šveicarija +1487), pamatęs kaip nuo pasaulio reikalų
žlunga jo dvasinis gyvenimas tarsi lelija, palikęs šį pasaulį,
Šv. Pranciškau Paulieti (Prancūzija + 1507), kurio nuolankumas padarė
tave mažiausiu iš visų žolelių, bet kartu didžiausiu iš visų medžių, kad dangaus
paukščiai gali tavyje ilsėtis,
Pal. Karoli de Fuko (Alžyras +1916) išėjęs į dykumą tapti visuotinu
broliu,
Visi šventieji Vakarų Atsiskyrėliai, kurie apsigyvenę vienumoje,
kalnuose, miškuose, urvuose ir duobėse, nes pasaulis nebuvo jūsų vertas,
Šv. Marija Magdalena (Prancūzija I a.), noriai pasirinkus dykumoje
gyventi ir mirti, kad neišleistų iš akių savo Mylimojo,
Šv. Zinaida ir Filonilė (Tarsas I am.), pamokytos didžiojo apaštalo ir
giminaičio Pauliaus, iškeitę savo saldžia tėvynę į atšiaurią dykumą,
Šv. Teklė (Roma I am.), viena pirmųjų mergelių aukų ant Dievo parodyto
kalno, kurių gyvenimo kietumo net laukiniai žvėrys gailėjo,
Šv. Eugenija (Egiptas + 257), sužinojusi apie dykumos išmintį, dėl jos
viską palikusi ir įveikusi viską,
Šv. Julija (Prancūzija +275), atsižadėjusi savo šeimininkų, atsidavusi
vieninteliam Šeimininkui, dėl kurio buvo malonu net mirti,
Šv. Pelagija Aktorė (Antiochija+302), išmainius sceną į celę, visiškai
paslėpus save, Dievui ir Angelams pasirodžiusi tokia miela,
Šv. Afra (Augsburgas +304), kankinės liepsna užgesinusi netyrumo liepsną,
išbandyta ugnimi, visiškai atidavus Dievui savo širdį ir meilę,
Šv. Taisija (Egiptas + 340), kurią viskas žemėje trikdė, Dievo surasta ir
pakelta į dangų,
Šv. Sinkletika (Aleksandrija IV am.), apginkluota tūkstančiu ginklų kaip
Dovydo bokštas, kad atremtum sielos priešus,
Šv. Febronija (Sirija IVa.), pakviesta į Avinėlio vestuvių pokylį,
atėjusi baltai raudonais rūbais papuoštais brangakmeniais už kiekvieną
kentėjimą,
Šv. Pelagija (Tarsas IVa.), dykumoje sužydėjus kaip slėnio lelija, iš
meilės degdama savo Šv. Sužadėtiniui, pasirodžiusi graži ir miela Jo akyse,
Šv. Marija Egiptiete (Egiptas +421), sėmusi Jono Krikštytojo dvasios iš
Jordano upės, dykumoje nešusi vertus atgailos vaisius,
Šv. Eufrozina (Aleksandrija + 470), įveikusi savyje bet kokį silpnumą ne
drabužiu, bet savo drąsa,
Šv. Teodora (Aleksandrija,+ 491), atlikdama atgailą už kito kaltes,
gavusi atleidimą už savo nusikaltimus,
Šv. Sara (Egiptas Vam.), nugręžusi savo akis nuo žemės, kad pasiliktum
nuolatos atsigręžusi į Viešpatį,
Šv. Georgina (Tūras +Vam.), kurios laidotuvėse burkavo būrys balandžių,
nes esi tyra kaip balandė,
Šv. Monigondė (Prancūzija + 570), tikra atsiskyrėle buvusi labiau per
savo gyvenimo būdą, kiek savo vardu,
Šv. Teotiste (Paros sala VIam.), bėgusi nuo žmonių ir demonų spąstų, kad
taptum Jėzaus verge ir laisvintum Dievo vaikus,
Šv. Marina (Bitinija + 750), slėpusi esanti moteris, bet neatsisakiusi už
tai priimti vyriškos bausmės,
Šv. Ulfija (Prancūzija VIIIam.), kuri norėdama tapti išmintinga mergele,
turėjai būti priskirta kvailosioms,
Šv. Atanasija (Graikija + 860), pastačiusi prie savo lūpų ištikimą
sargybą, kad nesiginčitum su įžeidėjais, ir neprarastum savo nekaltumo.
Šv. Julijona Norvičiete (Anglija + 1416 ),
Šv. Kolete (Prancūzija + 1447), pamilus tikėjimo turtus labiau nei
pasaulio, apdovanojusi Bažnyčia nauja neturto dvasia,
Šv. Terese Aviliete (Ispanija + 1582), gavusi Elijos dvasios, galios ir
dorybių, Libano šlovę ir Karmelio grožį,
Šv. Mergelės Atsiskyrėlės, palikusios tėvų namus ir galimus sužadėtinius,
kad rastumėte savo mylimąjį dykumoje ir dovanotumėt Jam skaisčius bučinius,
nebijodamos būti paniekintomis,
Būk mums gailestingas, pasigailėk mūsų, Viešpatie.
Būk gailestingas, išklausyk mus, Viešpatie.
Nuo viso pikto,
-Gelbėk mus Viešpatie.
Nuo visų nuodėmių,
Nuo amžinojo teismo rūstybės,
Nuo staigios ir netikėtos mirties,
Nuo velnio pinklių,
Nuo pykčio, neapykantos ir kiekvienos blogos valios,
Nuo netyrumo ir ištvirkavimo dvasios,
Nuo epidemijų, bado ir karo,
Nuo suirutės ir neramybės,
Nuo visų netikrų pranašų ir klaidatikių,
Nuo neištikimybės, erezijų ir bedievybės,
Nuo amžinos mirties,
Per savo švento Įsikūnijimo paslaptį,
-Gelbėk mus, Viešpatie,
Per tavo šventąjį gimimą,
Per tavo krikštą ir šventąjį pasninką,
Per tavo kryžių ir kančią,
Per tavo mirtį ir laidojimą,
Per tavo šventąjį prisikėlimą,
Per savo nuostabų žengimą į dangų,
Per Šventosios Dvasios Globėjos atėjimą,
Teismo dieną,
Mes, nusidėjėliai,
-Tave melžiam, išklausyk mus, Viešpatie!
Mūsų pasigailėti ir mums atleisti teikis,
Mus į tikrą atgailą atvesti ir mus globoti teikis,
Mus šventoje tarnystėje Tau patvirtinti ir išsaugoti teikis,
Mūsų mintis į dangiškus troškimus pakelti teikis,
Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir saugoti teikis,
Mūsų Bažnyčios vadovus ir vienuolinius ordinus šventume išsaugoti teikis,
Ramybę ir vienybę visam krikščioniškam pasauliui duoti teikis,
Į Bažnyčios vienybę visus, nuklydusius iš jos būrio sugrąžinti, o visus
netikinčiuosius į Evangelijos šviesą nukreipti teikis,
Ramybę ir tikrą sutarimą pasaulio vadovams duoti teikis,
Išminties ir teisingo bei doro įžvalgumo tautų valdovams duoti teikis,
Kenčiančius žmones už tikėjimą ir tautų laisvę paguosti teikis,
Savo rankos galia priešų pasididžiavimą sutriuškinti ir jų įžūlumą
pažeminti teikis,
Visiems mūsų priešams ramybę ir tikrą meilę duoti, visas jų nuodėmes
atleisti, o mus savo galia nuo jų pinklių išgelbėti teikis,
Bėdoje atsidūrusių, aimanuojančių ir besišaukiančių iš savo vargų žmonių
pasigailėti, juos nuraminti ir jiems padėti teikis,
Amžiną palaimą visiems mūsų geradariams duoti teikis,
Mūsų ir mūsų brolių, artimųjų ir geradarių sielas nuo amžino pasmerkimo
išgelbėti teikis,
Žemės vaisius duoti ir išsaugoti teikis,
Amžiną atilsį visiems mirusiems duoti teikis,
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Melskitės už mus, šventieji Atsiskyrėliai ir Atsiskyrėlės!
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!
Melskimės. Jėzau Kristau, suteikęs malonę savo šventiesiems
Atsiskyrėliams, kad tiek vargdami sėkmingai surinktų tiek daug malonių sėklų,
kurias esi paskleidęs dykumoje ir vienatvėje. Suteik mums savo malonės jų
užtarimu, atsinaujinti dykumos ir vienatvės dvasioje, kurioje verta pasislėpti
kai meldžiamės savo Tėvui danguje, kuris su Tavimi ir Šventąja Dvasia, gyvena ir
viešpatauja per amžius. Amen.
Iš prancūzų kalbos vertė kun Mindaugas Malinauskas SJ