PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas  

VYSKUPAS JUOZAS TUNAITIS
AR ALKOHOLYJE DŽIAUGSMAS
Kodėl žmonės geria?
Viena iš priežasčių, kodėl įmonės geria, ir, atrodo, viena svarbiausių, yra noras pasilinksminti, užmiršti vargus, pasijusti laimingu.
Ar tai blogas noras? Visai ne. Žmogus turi teisę džiaugtis. Dar daugiau, žmogus turi pareigą džiaugtis. Džiaugsmas yra gyvenimo jėga ir gyvenimo vertė. Džiaugsmas yra būtinas tiek sielos, tiek kūno sveikatai. Džiaugsmas žmogui - kaip saulė augalui. Liūdesys marina, džiaugsmas neša gyvybę. Ligoje, negalavimuose gera nuotaika stebuklus daro.
Apaštalas taip pat ragine: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju, džiaukitės!“ (Fil. 4,4).
Kalėdų naktį angelai linksmai giedojo ir sakė: „Štai mes skelbiame jums didį džiaugsmą“ (plg. Lk 2,10).
Kupinas džiaugsmo buvo Kristus. Jeigu vienas jo žvilgsnis, vienas Jo žodis patraukdavo kietus šiurkščius vyrus, žvejus ir muitininkus, jeigu moterys palikdavo savo namus ir eidavo Jam tarnauti, jei paskutinis pranašas šv. Jonas Krikštytojas, pasigirdus Kristaus balsui, džiūgauja, jeigu Kristų supanti minia audringai reikalauja Jo kaip karaliaus, jei vaikai prie Jo glaudžiasi, reikia spręsti kad iš Jo ėjo visus patraukianti malonumo ir džiaugsmo jėga. Jo moksle ir veikime nejaučiama jokio niūrumo nei liūdesio. Jis yra dangaus Sėjėjas, kuris linksmai ir su viltimi žengia per laukus ir plačiu laisvu rankos mostu sėja savo sėklą.
Sekdama Kristų, Bažnyčia taip pat niekada nepaliovė skelbusi džiaugsmą. Jos šventieji - tai džiaugsmo vyrai, džiaugsmo moterys, džiaugsmo jaunimas.
Bet svaigalai, narkotikai duoda tik netikrą džiaugsmą ir atima tikrąjį, nes veda į amžinąja pražūtį. Jis tik užliūliuoja žmogų, paralyžiuoja žmogų, jam parodo tik džiaugsmo miražus. 0 iš tikrųjų klastingai naikina žmogaus kūno ir dvasines jėgas iki galutino sunaikinimo. Svaigalų akivaizdoje, ypač mūsų dienomis, žmonės tiesiog praranda išmintį ir valią. Nesveikatos, ašaros, barniai, vaikučių siaubingi žvilgsniai į girtus tėvus, muštynės, vagystės, ištvirkimas, plėšimai, net žmogžudystės yra ta baisi kaina, kurią šiandien žmonės moka už tą dirbtinį džiaugsmą.
Nėra džiaugsmo ten, kur nėra drausmės, kur nėra savitvardos. "Turėk gerą sąžinę ir tu visada turėsi džiaugsmo",- sako „Kristaus sekimo“ knygelė. (2,6,1). „Tikėjimas, malonė, malda mūsų. gyvenimą artina prie Dievo, artina prie šviesos, jį apgaubia mėlynu dangumi, suteikia ir išlaiko vienodai džiugią nuotaiką, kurios nei kentėjimai, nei prispaudimai negali visai išnaikinti“,-sako rašytojas Paulius Kepleris savo knygoje „Daugiau džiaugsmo“ (p.70).
Kokią palaimą, teikia šeimoms, pvz. bendra malda. Ji surenka į vieną šviesų būrį per dieną išsiskirsčiusius šeimos narius, palaiko bendrumo jausmą, suteikia šiandieniniame skubėjime taip reikalingą tylą ir ramybę. Ji yra „raktas dienai ir užraktas nakčiai“. (P,Kepleris, min.v.,p.71).
Bet reikia pasakyti, kad daug šeimų užmiršo maldą, o bendrąją - juo labiau.
Šeimos turėtų atkreipti dėmesį taip pat į krikščionišką sekmadienio įšventimą. Kokia tai turėtų būti palaimos diena, ypač vaikams, kai jie kartu su tėveliais gali išeiti pasivaikščioti, su jais pasikalbėti, kai visa šeima gali susirinkusi į draugę pasidalinti įspūdžiais ir parodyti vienas kitam savo geruosius jausmus.
Bogumilas Goltcas (Grolts) savo „Vaikystės knygoje“ aprašo savo kaip vaiko sekmadienio įspūdžius: „Ak, tą dieną buvo kitaip, kaip mokslo ir darbo dieną. Mes ja alsavome, mes ją gėrėme su paprastu vandeniu, ji tryško iš žemės, saulės spinduliai ją žėrė į sielą, žvirbliai čiauškėjo apie ją bažnyčios vargonų garsuose, šlamą medžių lapai pasakojo apie ją, ryto vėjas, saulei tekant, nešė ją savo sparnais ir perdavė dar auštant išrinktajai žemės dienai besiartinantį šventąjį laiką. 0 Viešpatie, mano Dieve, tai tikrai buvo sekmadienis. Sekmadienis visą dieną, per visas valandas ir minutes, sekmadienis kiekvieną akies ir saulės mirksnį“. (Cit. D.dž.,73).
„Kiekvienas švenčių metas turi savo džiaugsmų. Net adventas ir gavėnia jų nestinga. Kokie mieli pasiuntiniai kiekvienais metais yra Kalėdų angelas ir Velykų aleliuja!“ (P.Kepleris, min.v.,74).
Gaila, pasaulis neįstengia to kilnaus džiaugsmo suprasti. Šypsosi, kai apie tokį džiaugsmą jam kalbama. Bet faktai rodo, kad krikščionys nors ir daugiau vargų patirdami, jaučiasi žymiai laimingesni, negu tie, kurių vienintelis gyvenimo uždavinys ir rūpestis yra gyvenimo smagumai. Jie ieško ir randa daug džiaugsmų, bet daugeliui jų tinka žodžiai, kuriuos Dingelštetas (Dingelstedt) liepė iškalti savo paminkle: „Jis daugel gyvenime laimės turėjo, bet niekad laimingas nebuvo“ (min.v.,76).
Pasaulio žmonės turi ir pasigamina daug džiaugsmų, bet nė vieno tikro džiaugsmo,- tik putas ir apsigavimą. Todėl pasaulio džiaugsmais negalima pasisotinti, o tik persisotinti. Tarp jų ir svaigalai: niekada negana, bet dažnai perdaug.
Kristus sako: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6,33). Neieškok tikro džiaugsimo šaltinių šokių salėse nei restoranuose, garbės svajonėse ar nuodėmės smagume, neieškok džiaugsmo svaigalų migloje. Jo ten nėra. Ieškok džiaugsmo tiesiame pareigos kelyje, plačiame krikščioniško gyvenimo vieškelyje, lengvame tikėjimo ore, saulėtoje meilės šilimoje, sveikoje rinito darbo atmosferoje.
Kiekviena diena mums teikis šimtus progų gražiai pasidžiaugti: gražus medis, ramus slėnis, miškas, kalva ir ežeras, mėlynas dangus ir debesų vilkstinės, vienatvė ir draugystė, darbas ir poilsis, malda, tikėjimas, viltis ir meilė. Visai nereikia džiaugsmui žadinti svaigalų bei narkotikų. Jie užmuša džiaugsmą. Apaštalas Paulius ragina: "Neapsigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios. Kalbėkite psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį" (Ef. 5,18-19).
Labai jau įprasta, kad svečią priimti, jubiliejų bei pabaigtuves atšvęsti ruošiamasi būtinai su svaigalais. Bet, iš tiesų, ir be svaigalų galima gražiai pasidžiaugti, linksmai, laiką praleisti, svečius širdingai, priimti. Ir taip reikėtų! Kova prieš perdėtą svaigalų vartojimą - tai kova už tikrą džiaugsmą, už tikrą laimę, už veidus be ašarų, už gyvenimą be pykčių, pavydų ir kerštų.
Dieve, padėk mums ryžtis ir tesėti! Amen.
Palūšė, 1959.IV.12.
 

TURINYS Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“