PRO VITA© Parengė Robertas Skrinskas
VYSK. JUSTINAS STAUGAITIS
1. LIUDIJIMAI APIE VYSKUPO JUSTINO KOVĄ UŽ BLAIVYSTĘ
Be „Žiburio“ draugijos, Lekėčiuose kun. J. Staugaitis įsteigė ir „Blaivybės“ draugijos skyrių. Apskritai klebonas J. Staugaitis labai stengėsi, kad Lekėčių parapijoje kuo plačiau išplistų blaivybės idėja ir kovojo su svaigiųjų gėrimų platinimu. Dirbdamas parapijose, kun. J. Staugaitis stengėsi suaktyvinti jose visuomeninį gyvenimą. Sprendė įvairius socialinius žmonių klausimus, steigė „Žiburio“ ir kitų draugijų skyrius, skleidė blaivybės idėjas.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 31. Vilnius, 2008. Algimantas Katilius. Kunigo Justino Staugaičio visuomeninė veikla 1905−1915 metais.
***
J.Staugaitis paskiriamas Popiežiaus rūmų prelatu, 1926 – iais Telšių vyskupu ir Klaipėdos krašto prelatu. Pradėjo leisti žemaičiams skirtą laikraštį „Žemaičių prietelius”, kuriame buvo propaguojamos vyskupo M.Valančiaus blaivybės idėjos. Voruta, 2010-01-10.
***
Vyskupo Justino Staugaičio Telšiuose atlikti darbai – didžiuliai. 1943 m. lapkričio 24 d. Kaune leistame laikraštyje „Ateitis“ Vilktinio slapyvardžiu pasivadinęs kun. Justinas Juodaitis rašė: „Jo užsimojimai Telšių vyskupijos administravime platūs, gilūs, drąsūs ir vaisingi. Jis yra Telšių žemaičių vyskupijos kūrėjas ir tėvas.(...) Kaip vyskupo A. Valančiaus, kas nebetarpinis papėdininkas, susirūpina vyskupijos blaivinimu ir atgaivina vyskupo Valančiaus įsteigtas Blaivybės draugijas“. Mirė vyskupas Justinas Staugaitis 1944 m. liepos 8 d., o prieš pat mirtį ištarė: „Dieve, neapleisk Lietuvos“. SUVALKIJA, 2008 / Nr. 2(39)
***
Pasakoja brolio duktė Regina Sepetkienė, paskutinį kartą dėdę mačiusi būdama dvylikos metų: „Dėdė labai mylėjo vaikus. Lauktuvių parveždavo meduoliukų. Ateidavo pas mus, bežaidžiančius po medžiais, sakydavo, jog ir jo lopšys kabojęs po šiais ąžuolais. Jis klausydavosi medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo...Vyskupas labai nemėgo girtuoklystės. Jis visur skleidė blaivybę. Tai buvo tarsi antrasis vyskupas Valančius. Jis mokėjo septynias užsienio kalbas.." XXI amžius 2006 12 01 Dr. Aldona Kačerauskienė
2. GERB. TELŠIŲ VYSKUPIJOS IR KLAIPĖDOS PRELATŪROS DVASIŠKIJAI 1934
Šiais metais sueina lygiai 75 metai nuo Didžiojo Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės brolijos įsteigimo Lietuvoje. Kai Lietuva skendėjo degtinės bangose, Vyskupas Motiejus pirmasis paskelbė griežtą kovą svaiginantiems gėrimams, panaudodamas galingas Bažnyčios priemones, būtent pamokslus, apžadus, šventes, šv. Sakramentus. Šios bažnytinės priemonės buvo panaudotos vadinamoje blaivybės brolijoje, kurios pasisekimas buvo ne lauktas. Po trumpo laiko buvusioje Žemaičių Vyskupijoje 83, katalikų priklausė blaivybės brolijai. Žmonių daugumas buvo išsižadėjęs alkoholinių gėrimų. Viešų girtuoklių liko maža saujelė. Kraštas pasidarė blaivus, žmonių dorovė žymiai pakilo.
Rusų vyriausybei nepatiko blaivybės reikalas; buvęs neva nesutaikomas su valstybės įstatymais. Blaivybės brolija buvo pasmaugta, žmonės vėl ėmė gerti, bet blaivumo idėja pasiliko gyva.
Po 1905 metų revoliucijos Rusijos valdovams atsivėrė akys; jie pasidarė nuolaidesni, ir mūsų Tėvynė susilaukė lengvesnių laikų. Blaivinimo darbas vėl prasidėjo. 1908 metais valdžios buvo įregistruota L. K. Blaivybės Draugija, kuri štai jau veikia 25 metai.
Per tą laiką Blaivybės Draugija uoliai budėjo Lietuvos blaivinimo sargyboje ir jam vadovavo. „Sargyba", „Žvaigždutė", gausūs vaikų - angelaičių būriai, studentų abstinentų korporacija gali būti liudininkais Blaivybės Draugijos pasisekimo. Blaivybei pavyko pagauti vaikus ir nemažą dalį jaunimo. Jaunimas mūsų ateitis. Iš blaivaus jaunimo išaugs blaivios kartos, todėl jaunimo blaivus auklėjimas yra pagrindinis ir sėkmingiausias darbas kovoje su girtuoklyste.
Tačiau blaivybei nepavyko pagauti platesnių tautos masių — liaudies. Liaudis, nepaisant ekonominio krizio, ir šiandien biauriai svaiginasi. Iš to seka daug nedorybių, ypač seksualinėje srityje. Venerinių ligų, kurios smarkiai Lietuvoje plečiasi, didžiausias kaltininkas yra girtuoklystė. Patys, Mylimieji Broliai, matote ir žinote kokios begalinės žalos padaro degtinė žmonių sieloms, Bažnyčiai, tautai, valstybei.
Kunigai, sielų ganytojai, esame Išganytojo įpareigoti uoliai saugoti tautą nuo dorinio išsigimimo. Todėl šiais Jubiliejaus metais, sekdami Vyskupo Motiejaus pavyzdžiu, paskelbkime žūtbūtinę kovą alkoholiui — girtuoklystei savo parapijose, pavartodami tinkamiausias priemones. Lig šiol blaivinimo darbe mes, kunigai, mažai vartojame grynai religines priemones. Vyskupas Valančius įrodė, kad tos priemonės labai sėkmingos.
Nemanykime, kad tos priemonės turėjo pasisekimo tik anais laikais. Religija niekuomet nesensta. Žmonių psichologija savo esme pasiliko ta pati. Religiniai motyvai ir šiandien labiausiai išjudina ir pagauna žmonių širdis. Sureliginkime todėl blaivinimo darbą, varykime jį per Bažnyčią.
Pasiremdama tuo, kas anksčiau paminėta, Vyskupijos Kurija įsako Gerb. Klebonams ir bažnyčių Rektoriams kas seka:
1. — 2 arba 4 vasario, kaip kam patogiau, pasakyti pamaldų laiku pamokslą apie blaivybę, pabrėžiant girtuoklystės bjaurumą ir blaivių papročių reikalingumą.
2.— Ruošiant jaunavedžius moterystės sakramentui, nurodyti svaigalų žalingumą jiems patiems, jų vaikams ir įtikinėti apie blaivaus auklėjimo reikalingumą.
3.— Labiau įpratusius į girtuoklystę katalikus skatinti prie iškilmingo bažnyčioje pasižadėjimo ilgesniam laikui arba ir visam amžiui nebegerti (prie pasižadėjimo galima skatinti ir jį papadaryti per išpažintį). Atgaivinti bažnytinę Blaivybės Broliją.
4.— Globoti „Blaivybės" skyrius, nurodant gausius atlaidus, kuriuos Šv. Tėvas suteikė joje dalyvaujantiems, būtent gaunama pilnieji atlaidai: įstojimo dienoje, 2 vasario, per Šv. Joną, vieną kartą mėnesyje. (300 dienų už pastangas atversti girtuoklį, pvz., atvesti susirinkiman).
5.— Dėti visas pastangas ir skatinti per pamokslus, kad visi parapijos vaikučiai priklausytų prie „Angelo Sargo" Sąjungos. Angelaičius globot kaip savo akies lėlutę.
6.— Baigiant katechizaciją, pirmosios šv. Komunijos proga daryti vaikučiams iškilmingą pasižadėjimą nebegerti svaigalų.
7.— Daryti statistiką, parodančią girtuoklystės ir blaivinimo būklę parapijoje, ir gale metų atsiųsti Kurijai.
( —) Kun. J. Juodaitis, Telšių Vyskupijos „Blaivybės" Direktorius.
Tvirtinu Telšiai, 26. I. 34. (—) † Justinas, Telšių Vyskupas
Nuorašas tikras. Šaltinis: „Tiesos kelias“ 1934`2
3. VYSK. JUSTINAS STAUGAITIS GANYTOJINIS LAIŠKAS 1935
“Mylimieji Kristuje! Daug vargų mus slegia, bet didžiausias Lietuvos vargas, didžiausia nelaimė – tai girtuokliavimas. Tas piktas įprotis šimtus ir tūkstančius moterų padaro nelaimingas, neretai per anksti į kapus nuvaro. Tėvų girtuokliavimas tūkstančius vaikų padaro vargšais, ištvirkėliais. Girtuokliavimas gamina plėšikų gaujas, nelaimingais piktadariais pripildo kalėjimus, nemaža aukų duoda pragarui. O kas gi bekalbėti apie baisius medžiaginius nuostolius, kuriuos padaro girtuokliavimas? Jei pas mus sudriskę stogai, suklypę trobesiai, nepaeina gyvuliai; jei mūsų neišbrendami keliai, jei neturime mokykloms patalpų, jei patys žmonės apdriskę, – tai visa to didžiausia priežastis, kad Lietuva kasmet prageria dešimtis milijonų litų. Taigi drąsiai galima sakyti, kad girtuokliavimas – tai Lietuvos gėda, tai didžiausia šalies nelaimė! Dėl katalikų girtuokliavimo liūdi Bažnyčia, rauda nelaimingos moterys, verkia maži vaikeliai. Amžinai minėtinas Vyskupas Motiejus Valančius, tas pilnas žmonių meilės ganytojas, didysis Lietuvos švietėjas, žūtbūtinę kovą buvo paskelbęs girtuokliavimui. Žmonelės paklausė, ir Lietuva bemaž visiškai buvo pametusi svaigalus. Bet, deja, piktasis įprotis ir vėl sugrįžo, nešdamas didžiausią pragaištį mūsų žemelei, murdydamas nedorybių purvuose Kristaus krauju atpirktas sielas. Matydamas tokią nelaimę, trokštu atgaivinti šventą mano pirmtakūno, Vyskupo Motiejaus, darbą. Tvirtindamas naujai pertaisytus Blaivybės Brolijos įstatus kviečiu visus geros valios katalikus į garbingą kovą su girtuokliavimu, su tuo didžiausiu žmonių sielų ir mūsų šalies priešininku. Duok Dieve, kad ne tik mūsų Dijecezijoj, bet ir visoj Lietuvoj nebeliktų nė vieno svaigalų mėgėjo! + Justinas, Telšių Vyskupas Telšiai, 25 sausio 1935 m.”
Pakūta. 2011.07.07
Sukanka 140 metų, kaip gimė Justinas Staugaitis - Vasario 16-osios Akto signataras, Telšių vyskupas.
Kodėl dabar užsiminiau apie vyskupą žemaičių pakelėse? Ne tik todėl, kad jis jas išvaikščiojo, kad šiemet - jubiliejus, bet ir todėl, kad apie nepaprastą asmenybę galima paliudyti dar vienu ganytojo laišku, rašytu likus pusmečiui iki mirties (mirė 1943 metų liepos 8 dieną), taip pat ilgai klaidžiojusiu žemaičių pakelėse. Manau, kad jame yra minčių, aktualių ir šiandien. Mąstytojas Staugaitis, rašęs tuos žodžius sunkiu Lietuvai metu, jautė didelį norą praskaidrinti tautos kelią į ateitį ir didelę baimę dėl krašto likimo. Siūlau skaitytojams keletą ištraukų iš šio laiško, kuriame jis kreipiasi ir į kunigus:
4. VYSK. JUSTINAS STAUGAITIS GANYTOJINIS LAIŠKAS 1943
"Jei norime sėkmingai kovoti su girtuokliavimu, tai ne tik patys būkime abstinentai, bet ir kitų bent degtine nevaišinkime. Per atlaidus, per Vyskupo vizitaciją ir kitomis progomis lai degtinė visiškai nesirodo ne tik viešai ant stalo, bet lai jos nebūna Jūsų namuose visiškai. Žinokite, kad Jūsų parapijiečiai labai smalsūs žinoti, kas daroma klebonijoj. Jie net Jūsų kąsnius suskaito. Taigi, jei Jūs savo namuose vartosite degtinę, tai, be abejonės, žinos Jūsų parapijiečiai ir Jūsų pastangos nublaivinti parapiją niekais nueis.
Jokių vaišinimų alkoholiu parapijoj nepriimkite, ar tai kalėdojant, ar kitokia proga. Atbulai: jei kur esate kviečiami, tai tą pakvietimą priimkite tik su sąlyga, kad per vaišes visiškai nebūtų degtinės ne tik kunigui, bet ir kitiems svečiams.
Stenkitės, kad Jūsų parapijoj būtų apsieinama be degtinės per krikštynas, vestuves, palaidojimus. Šiomis progomis pasižadantiems apsieiti be degtinės net pagražinkite pačias bažnytines apeigas. Bus tai akstinas ir kitiems tokiais atvejais degtinės atsižadėti.
Pratinti į blaivybę ypač jaunimą. Vaikus katechizuojant, ypač gerai išaiškinti jiems degtinės kenksmingumą. Einančius prie pirmosios Šv. Komunijos įrašyti į Angelo Sargo Draugijėlę, labai ryškiai pabrėžiant blaivybės, net abstinencijos pareigas...
...O kaip kunigas turi elgtis su vadinamais degtindariais, kurių jau tiek daug yra privisę mūsų krašte?
Policijos pareigų kunigas lai nesiima, tai ne jo reikalas. Bet ir iš sakyklos ir kitokiomis progomis kunigai turi gerai išaiškinti, kad gaminti vad. naminės nuodai yra piktadarybė. ...Reikia pasistengti, kad žmonės kartą suprastų, jog degtindariai yra tikrieji piktadariai ir tokiais turi būti laikomi.
...Advento, Gavėnios laikas, Kalėdos, Velykos ir t.t. - vis tai laikas, pašvęstas didelėms mūsų religijos paslaptims paminėti. Mūsų katalikai bent tuo šventu laiku lai atsisako nuo degtinės.
...Kai rimtai mūsų žmonių nublaivinimu susirūpinsite, tai šiam tikslui pasiekti gal dar daugiau ir geresnių priemonių rasite. Dieve, duok. Tik metas, labai didelis metas mums pasibusti ir su krikščionių sielų ir mūsų Tautos didžiausiu priešininku - girtuokliavimu pradėti vesti rimtą kovą.
Iš širdies gilumos linkiu, kad ta kova Jums pavyktų".
2006-11-14 Mykolas Karčiauskas. „Justinas Staugaitis - ganytojas iš dvasios“.
http://www.bernardinai.lt/archyvas/straipsnis/55268
TURINYS Galite parašyti: ,,skrinskasETAgmail.com“