APIE
KUNIGYSTĘMano vaikai, kas yra kunigas? Žmogus, kuris atstovauja Dievui, žmogus, kuriam yra suteikiami visi Dievo įgaliojimai. „Eik, – sakė mūsų Viešpats kunigui. – Kaip mano tėvas mane siuntė, ir aš tave siunčiu. Tad eik, mokyk visas tautas. Tas, kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina..“
Kai kunigas atleidžia nuodėmes, jis nesako: „Dievas tau atleidžia“; Jis sako: „Aš tau atleidžiu“. Per konsekraciją, jis nesako: „Tai yra mūsų Viešpaties Kūnas;“ jis sako: "Tai yra Mano Kūnas“. Šv Bernardas sako, kad viskas pas mus ateina per Mariją; ir mes taip pat galima sakyti, kad viskas pas mus ateina per kunigą; taip, visa laimė, visos malonės, visos dangaus dovanos. Be Kunigystės sakramento mes neturėtume Viešpaties. Kas Jį padeda į tabernakulį? Kunigas. Kas sutinka pradedančią gyventi sielą (Krikštas)? Kunigas. Kas pamaitina tavo sielą ir suteikia jai jėgų tęsti piligriminę kelionę (Šv. Komunija)? Kunigas. Kas ją parengia pasirodyti Dievo akivaizdoje, paskutinį kartą nuplauna Jėzaus Kristaus Krauju (Šv. Išpažintis)? Kunigas, visuomet tik jis. Ir jei artėji prie mirties, kas sustiprins, suteiks ramybę ir taiką (Šv. Viatikas)? Vėlgi kunigas. Negalite prisiminti nė vieno Dievo palaiminimo, kurio nelydėtų kunigo vaizdas.
Eisi išpažinties pas Švč. Mergelę Mariją ar angelą; ar jie išriš tave? Ne. Ar jie duos tau mūsų Viešpaties Kūną ir Kraują? Ne. Švč. Mergelė Marija negali savo Dieviškojo Sūnaus atvesti pas tave į svečius. Tu gali turėti čia du šimtus angelų, bet jie negalės atleisti tau. Kunigas, kad ir koks paprastas jis būtų, gali tai padaryti; jis gali tau pasakyti: „Eik ramybėje, aš tave išrišu.“ O, koks didis yra kunigas!
Kunigas tik danguje supras kunigystės didybę. Jei jis suprastų žemėje, mirtų, bet ne iš baimės, o iš meilės. Ir kitomis Dievo malonėmis negalėtume pasinaudoti be kunigo. Kokia nauda iš namo, pilno aukso, jei niekas neatidarys durų! Kunigas turi raktus nuo dangiško lobyno; jis yra tas, kuris atveria duris; jis yra gerojo Dievo prievaizdas, Jo turtų dalytojas. Be kunigo Mūsų Viešpaties mirtis ir kančia būtų bergždžia. Pažvelk į pagonis: kokia jiems nauda, kad mūsų Viešpats mirė? Deja! Jie nesidalins atpirkimo palaiminimais, jei neturės kunigų pasinaudoti Jo Krauju savo sielų labui!
Kunigas yra kunigu ne sau; jis sau nesuteikia nuodėmių atleidimo; jis neteikia sakramentų sau. Jis ne dėl savęs, jis dėl tavęs. Po Dievo kunigas yra viskas. Palik parapiją dvidešimčiai metų be kunigo, ir žmonės ims garbinti žvėris. Jei kunigas paliktų parapiją, tu paklaustumei: „Ką mes veikiame šioje bažnyčioje? Čia nėra šv. Mišių, čia nebėra Mūsų Viešpaties: mes galime melstis ir namie.“ Kai žmonės nori sugriauti religiją, jie pradeda pulti kunigą, nes kur nebėra kunigo, nėra atnašavimo, o kur nėra atnašavimo, nėra jokios religijos.
Kai varpai kviečia bažnyčion, jei tavęs paklaustų: „Kur eini?“, galėtum atsakyti: „Einu pamaitinti savo sielos.“ Jei kas nors tavęs paklaustų, rodydamas į tabernakulį, kas yra tos auksinės durelės?, galėtum atsakyti: „Tai mūsų lobynas, kur yra laikomas mūsų sielų tikrasis Valgis.“ Kas turi raktą nuo tų durų? Kas pasirūpina tiekimu? Kas parengia pokylį ir kas patarnauja prie stalo? Kunigas. Ir koks yra maistas? Brangiausias mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. O, Dieve! O, Dieve! Kaip Tu mus pamilai! Matai kunigo jėgą; duonos gabaliuką kunigo žodis paverčia Dievu. Tai daugiau, nei sukurti pasaulį...
Jeigu sutikčiau angelą ir kunigą, tai pirmiau pasveikinčiau kunigą, nes angelas – Dievo draugas, o kunigas atstovauja Jėzui. Šv. Teresė pabučiavo žemę, kuria perėjo kunigas. Matydamas kunigą, turėtum sakyti: „Tai tas, kuris mane padarė Dievo vaiku ir atvėrė Dangų per šventą Krikštą; tai tas, kuris man nusidėjus mane apvalė; kuris pamaitino mano sielą.“
Žvelgdamas į bažnyčios bokštą gali sakyti: „Čia yra Mūsų Viešpaties Kūnas, nes kunigas aukojo šv. Mišias.“
Kokį džiaugsmą jautė apaštalai po mūsų Viešpaties prisikėlimo, matydami Mokytoją, kurį taip stipriai mylėjo! Kunigas turi jausti tą patį džiaugsmą, matydamas mūsų Viešpatį, kurį jis laiko savo rankose. Labai branginami daiktai, kuriais paliečiama Loreto Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus taurė. O kunigo pirštai, liečiantys garbingąjį Jėzaus Kristaus Kūną, kuris yra paneriamas į Jo Kraujo taurę; įdedantys į monstranciją, kurioje Jo Kūnas glūdi, – ar jie nėra mažiau brangūs?
Kunigystė yra Jėzaus Širdies meilė. Kai tu matai kunigą, pagalvok apie mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Iš „Arso klebono mažojo katekizmo“ skyriaus apie kunigystę.
Šv. kun. Jono Vianėjaus kūnas yra Arso katedroje ir iki šiol negenda.