PABAIGA
Mes Marijos žemės vaikai — didžiuokimės, įvertinkime, jauskime atsakomybę, išlaikykime deramą orumą, ginkime Marijos
garbę visur ir visada, aukštai iškelkime Marijos vėliavą.
Labai aiškiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą 1578 m. aprašė A.Gvagninas. Tai buvęs didžiulis raudonas audeklas,
užsibaigiąs 4 ragais. Vienoje jo pusėje vaizduojamas baltas Vytis, kitoje — Panelė Marija. ("Komjaunimo tiesa", 1988.VII.9.
E.Rimša, G.Rudis.)
Marijos garbei pašvęstų vietų yra daug daugiau negu sužymėta šioje knygoje. Dėl to reiktų tik džiaugtis. Kiek pavyko išgirsti,
pamatyti, perskaityti apie Švč. M. Marijos stebuklingas vietas, įtraukiau į šią knygą.
Išvengti klaidų, manau, nepavyko. Už jas atsiprašau. Be abejo, vienam tokį darbą atlikti — surinkti faktus, apvažiuoti vietas,
aprašyti, padaryti nuotraukas, išspausdinti — be pagalbos neįmanoma.
Reiškiu dėkingumą šio veikalo rėmėjams kun. Juozui Klimavičiui, Kauno marijonams, Jurbarko “Caritui”, nuoširdžiai dėkoju
Broniui Puzinavičiui, kun. Alfonsui Bumbuliui, taip pat vairuotojams, vežiojusiems mane po stebuklingas Švč. M. Marijos vietas.
Ačiū kunigams, nepašykštėjusiems informacijos, ir visiems prisidėjusiems prie šios knygos parengimo, spausdinimo ir platinimo.
Švč. Mergelė Marija Jūsų neužmirš.
LITERATŪRA
1. Juozas Vaišnora. "Marijos garbinimas Lietuvoje". Roma, 1958 m.
2. Kazimieras Paltarokas. "Panevėžio vyskupija" (mašinraštis). Panevėžys. Apie 1948 m.
3. M.Valančius. "Raštai", II t. V., 1972.
4. Jan Kurczewski. "Biskupstwo Wilenskie". V., 1912.
5. Jonas Totoraitis. "Sūduvos — Suvalkijos istorija". K., 1938.
6. Bronius Kviklys. "Mūsų Lietuva", I — IV t.
7. Bronius Kviklys. "Lietuvos bažnyčios", II — V t. Chicago, 1982 — 1986.
8. Pr.Barkauskas, Al.Vabalas. "Vadovas po Lietuvą". K., 1938.
9. A.Zabitis-Nezabit auskas. "Vilniaus bažnyčios". V., 1940.
10. N.Švogžlys-Milžinas. "O šv. Vilniau". Marijampolė, 1940.
11. Juozas Petrauskas. "Kryžių bažnyčios istorija" (mašinraštis). Mankūnėliai, 1979.
12. Jonas Ulickas. "Aušros Vartai" (diplominis darbas). K., 1985.
Čia paminėta tik svarbesnė literatūra. Gana daug žinių imta iš rankraščių, ypač apie apsireiškimus. Tų rankraščių autoriai
nepasirašė savo vardų. Buvo pasinaudota ir vienos kitos bažnyčios archyvais. Šiek tiek žinių suteikė bažnyčių klebonai ir šiaip
geri žmonės.