PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS  MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

   VI DALIS. ŠVČ. M. MARIJOS LURDAI

Lietuviai pamilo Nekaltai Pradėtąją. Liaudies meistrai drožė Sopulingosios Marijos statulėles su kalavijais pervertomis širdimis, nes ir patys daug
vargo. Turtingesni mecenatai statė Loreto koplytėles su Marijos statulėlėmis jose.

Bažnyčios tikėjimą Marijos Nekaltu Prasidėjimu užtvirtino dogma popiežius Pijus IX 1854.XII.8. O 1858.III.25 ir pats Dangus tai patvirtino, kai
Bernadetai Subiru Lurdo miestelyje apsireiškė Mergelė Marija. Į Bernadetos klausimą: "Kas esi?" atsakiusi: "Esu Nekaltas Prasidėjimas". Marija
pirmą kartą apsireiškė Bernadetai 1858.II.11, bet į šį klausimą atsakė III.25.

Lietuviams skaistumo dorybė yra gražiausia. Užtat daugelyje Lietuvos vietų Marijos garbei statė Prancūzijos miestelio Lurdo kalno grotos
imitacijas su Nekaltai Pradėtosios statulomis.

Šioje dalyje suminėti lurdai abėcėline tvarka, pagal vietovių pavadinimus. Galbūt lurdų yra daugiau nei čia surašyta. Kiek pavyko sužinoti, tiek ir
pateikiama.

Kiekvienas lurdas turi savo daugiau ar mažiau įdomią istoriją. Tačiau literatūroje lurdai minimi prabėgomis, todėl daugelio jų istorijos grimzta į
amžių gelmę. Čia perduodu tai, ką pavyko sužinoti.

Iš vieno žmogaus girdėjau, kad Vilniaus M. Marijos Nekalto Prasidėjimo klebonas S.Lidys norėjo įrengti lurdą, bet valdžia neleido. Vilniuje,
Kosciuškos g. prie tako į "Dinamo" stadioną, yra tašytų akmenų niša. Girdėjau čia buvus lurdą.

Brangūs Bičiuliai, Lurdo maldininkai,

Visas Lurdo miestas šiandien skamba Jūsų giesmėmis ir maldomis Marijos garbei. Maldos, giesmės, uždegtos žvakės Jūsų rankose skelbia
žmonijai, kad Jėzus Kristus, Marijos Sūnus, yra pasaulio šviesa, kuri nušviečia kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią. Per šią įspūdingą liturgiją
čia pasauliui atsiskleidžia tikrasis Bažnyčios paveikslas, brolių, seserų tauta, suvienyta krikšto sakramentu, giesme išreiškia savo džiaugsmą,
kad yra atradusi gyvenimo prasmę, nes žino, kad Dievas ją myli. Šią tiesą, šią Jėzaus Kristaus šviesą ji norėtų paskleisti iki tolimiausių žemės
pakraščių.

Jaunime, kurį šiandien pasiekia mano balsas, jaunime, tu šiandien esi patekęs į didžiąją gyvenimo kryžkelę. Galbūt ne vienam kyla klausimas,
kuriuo keliu pasukti, su kuo man eiti gyvenimo keliu. Prisiminkite nuostabius apaštalo Petro žodžius, kuriuos jis Kristui pasakė, kupinus
entuziazmo ir pasitikėjimo: "Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Tu vienas, Viešpatie, esi tikrasis mūsų vadovas
gyvenimo keliu". Susitaikykite su Dievu, priimkite atgailos sakramentą, kurį Jėzus yra patikėjęs Bažnyčiai kaip dovaną, kaip įrodymą savo
meilės žmonėms.

Būkite Švč. Mergelės Marijos mokiniai. Jos mokykloje pilniau suprasite savo kaip krikščionio misiją Bažnyčioje. Suprasite, kaip suprato
Bernadeta, kokio patarnavimo iš Jūsų laukia šiuolaikinė žmonija. Visi Jūs esate kviečiami grąžinti žmonijai viltį, ją iš vidaus perkeičiant
Evangelijos jėga. Vieni iš jūsų tai galės padaryti kurdami krikščioniškus židinius, kurie spinduliuos aplinkoje misijų dvasia; kiti pasirinks
skaistybės, neturto ir klusnumo kelią vienuolių bendruomenėse, šviesdami šventumo pavyzdžiu; dar kiti bus pasirengę pašvęsti savo
gyvenimą kaip djakonai ir kunigai, kad galėtų vesti Dievo tautą Jos kelyje į amžinąjį tikslą.

Į kiekvieną iš Jūsų Švč. Mergelė šiandien kreipiasi su tuo pačiu paraginimu, kurį išreiškė Kano vestuvėse, kada svečiams buvo pritrūkę vyno:
"Darykite visa, ką Jėzus Jums pasakys". Kad Jūsų gyvenimas būtų kupinas džiaugsmo ir prasmės, veikliai bei džiaugsmingai tarnaudami kitiems,
stenkitės visada daryti tai, ko Kristus iš Jūsų nori, prisimindami Marijos žodžius: "Štai aš, Viešpaties tarnaitė".

Brangūs bičiuliai, užbaigiant šiuos Marijos metus, Švč. Mergelė Jums primygtinai kartoja: "Darykite visa, ką mano Sūnus Jums pasakys!" Tai
ištisa gyvenimo programa, į kurią mus įveda Marijos Metai.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimasis į Lurdo maldininkus iš Vatikano 1988.VIII.15, užbaigiant Marijos Metus

                                            1. ABLINGA

VIETA. 13 km į rytus nuo Gargždų.

Lurdą pastatydino viena pasiturinti pamaldi Ablingos kaimo moterėlė Magdalena Čiuldienė apie 1930 — 1933 m. (jai tada buvo apie 70 metų).

Lurdas yra už Dirteikos upelio (nuo buvusio Ablingos kaimo). Išmūrytas iš akmenų. Marijos statula apie 1,6 m aukščio. Lurdą statė meistras
švėkšniškis, apie 40 metų amžiaus. Pašventino Endriejavo vikaras kun. Šlekta. Šventinant žmonės giedojo giesmes, meldėsi. Po to visi
susirinko į Ablingos gyventojo Barbšio kiemą (Magdalenos Čiuldienės kiemas buvo nepatogus), ten visi linksminosi, nupynę iš ąžuolo lapų
vainiką uždėjo meistrui ant galvos, kilnoję pagerbdami, dainavo. Meistras veikiausiai bus A.Jokševičius. (Žr. "Tiesa", 1989.III.5. Apie Švėkšną.)

Prie to lurdo Magdalena Čiuldienė dažnai melsdavosi.

1941 m. birželio 23 dieną, maždaug 80 m nuo lurdo, kitapus upelio buvusioje dauboje (Ablingos kaimo pusėje) vokiečiai sušaudė 42 Ablingos
gyventojus ir visą kaimą sudegino. Išsigelbėjo tik Paulina Joknytė-Stančienė, kuri vienintelė vėl ten pasistatė namelį, tvartuką ir dabar tą lurdą
prižiūri, rūpinasi puošimu. Ji padėjo Alfonsui Šaulikiui, dabar gyvenančiam Klaipėdoje, statyti kryžius. Iš Ablingos kaimo buvo likęs tik storas,
trijų žmonių vos apkabinamas klevas. Gaila, kad melioratoriai jį nupjovė. Daubą, kur buvo sušaudyti žmonės, užlygino. Joje pastatydinto
kryžiaus vietoje bekyšo tik kryžma.

nuotrauka

APRAŠYMAS. Pamiškėje, šlaite tarp medžių, iš riedulių sumūryta 1,5x3 m grota. Joje Marijos statulėlė, kiek žemesnė už žmogų. Rankos
sudėtos ant krūtinės. Šalia yra kryžių, Jėzaus paveikslas.

Stribukas Kazys Komslys šovė Ablingos lurdo Marijai į galvą ir pusę nuskėlė, sakydamas: "Matysit, ar man kas pasidarys, jei aš šausiu".
Stribukų, kurie apie tą atsitikimą papasakojo, buvo būrelis. Neilgai trukus Kazys Komslys susirgo vėžiu ir mirė. Palaidotas Endriejavo kapinėse.

Po karo trys rusų kareiviai ėjo pro lurdą. Statulos galva jau buvo nuskelta. Vienas kareivis, vėl juokdamasis ir sakydamas "ar man kas atsitiks",
šovė į Mariją ir atskėlė ranką. Po to jiems einant per lauką šovusysis kareivis užlipo ant minos ir žuvo. Kiti išsigandę pabėgo ir papasakojo, kas
atsitiko draugui.

1988 m. rudenį (gal rugsėjo mėn.) kun. A.Šeškevičius atlaikė prie lurdo šv. Mišias, žmonės giedojo giesmes.

Numatoma kasmet šeštadienį po birželio 23 dienos prie lurdo rengti žuvusiųjų atminimo pamaldas.

1988 metų gruodžio 30 d. papasakojo Paulina Stančienė

                                           2. GARDAMAS

VIETA. 12 km į šiaurės rytus nuo Šilutės.

PRIKLAUSYMAS. Telšių vyskupija, Šilutės dekanatas

nuotrauka

APRAŠYMAS. Lurdas yra bažnyčios pašonėje, šlaite. Statyta seniai, gal net caro laikais. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio. Niša iš lauko
akmenų. Priešais šulinys. Iš lurdo šonų dvi tujos. Apie 1946 m. vienas žmogus nudaužė statulai galvą, vėliau kiti galvą rado ir priklijavo, gi tas
žmogus žuvo.

                                          3. GRIŠKABŪDIS

VIETA. 15 km į pietryčius nuo Šakių.

PRIKLAUSYMAS. Vilkaviškio vyskupija, Šakių dekanatas.

nuotrauka

LURDAS. Kun. Juozas Vaičaitis, poeto Prano Vaičaičio brolis, savo lėšomis įrengė lurdą su Dievo Motinos statula. Taip padarė prieš 1933 m.,
nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.

                                           4. INKAKLIAI

Plačiau — I dalyje.

nuotrauka

LURDAS. Prie kelio šlaite įrengtas lurdas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio, su 5 šūvių ženklais. Tai per II pasaulinį karą ar tuoj po jo moteris,
rodos, rusė, šaudė. Vėliau jai kulka pervėrė ranką. Ant šlaito viršaus koplytėlė, o lurdo, kurio teritorija aptverta tvorele ir sutvarkyta, papėdėje
yra šulinėlis.

                                           5. KALTINĖNAI

1988 m. sudegus Kaltinėnų bažnyčiai, Telšių vyskupas jos atstatymui paskyrė kun. Petrą Linkevičių. Piliakalnio, vadinamo Lietuvos
Nepriklausomybės kalnu, papėdėje kunigas įrengė Lurdo Švč. M. Marijos koplytėlę.

("Katalikų pasaulis", 1990, Nr. 5, 24 psl.)

                                          6. KANTAUČIAI

Plačiau — I dalyje.

LURDAS. Šventoriuje yra akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula. Marijos Apsireiškimo vietoje jį pastatė tuometinis klebonas
Kazimieras Rimkus ir pašventino 1981.VI.13.

                                            7. KARTENA

VIETA. 12 km į rytus nuo Kretingos, į pietus nuo Kartenos miestelio, prie Minijos, ant šlaito viršaus.

PRIKLAUSYMAS. Telšių vyskupija, Palangos dekanatas.

LURDAS. Atokioje vietoje ant aukšto Minijos kranto yra medinė koplytėlė apie 6x10x12 m. Per langą matosi suolai, altorius, paveikslas. Kiek
žemiau yra Jėzaus, nešančio kryžių, statula su 1986 m. data. Dar žemiau šlaite yra lurdas, buvęs jau caro laikais. Iš lauko akmenų sumūryta niša
įstiklinta. Joje yra apie 1,6 m aukščio Marijos statula. Rankos sudėtos prie krūtinės. Ant jų kabo rožinis, karoliai. Apačioje statulos — gėlės.
Lurdo viršuje lentelė: "Liaudies skulptūra, saugoma valstybės".

                                           8. KRETINGA

Plačiau ankstesnėje dalyje.

LURDAS. 1935 m. pranciškonai pastatė lurdo grotą. Po rusų okupacijos statulėlės perneštos į bažnyčią.

APRAŠYMAS. Statulos perkeltos į bažnyčią ir patalpintos kairėje pusėje. Marija baltais drabužiais, su melsvu apsiaustu, mėlynu kaspinu. Ant
kairės rankos rožinis. Ūgis apie 1,6 m. Šalimais — Bernadetos statulėlė. Ji priklaupusi, rankoje laiko natūralią, pamaldų metu degančią žvakę. Už
bažnyčios teka upeliukas, kurio kitoje pusėje yra išlikusi grota, panaši į Palangos.

                                            9. KUPIŠKIS

Plačiau ankstesniame skyriuje.

LURDAS. Matyti neteko. Apie lurdą sužinojau iš B.Kviklio kn. "Lietuvos bažnyčios" (IV t., 213 psl.). Ten rašoma: "Vėliau, kai miestas išsiplėtė,
kapinės įruoštos 1 km atstu nuo bažnyčios (...) Kun. Kazimiero Mockaus rūpesčiu kapuose įruošta Lurdo koplyčios imitacija. Kapuose
pastatyta medinė koplyčia (...) Bet I pasaulinio karo metu ši koplyčia buvo smarkiai apdaužyta, nebebuvo tinkama naudojimui, todėl 1936 m.
nugriauta.”

                                           10. KURŠĖNAI

Plačiau ankstesnėje dalyje.

LURDAS. Bažnyčios šventoriuje yra apie 6x5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis). Viduje altorius. Ant jo Marijos Lurdiškės statula.
Aukštis apie 90 cm. Kairėje klūpo Bernadeta. Statytas apie 1950 m.

                                          11. NEMUNAITIS

Plačiau ankstesnėje dalyje.

nuotrauka

LURDAS. Bažnyčios šventoriuje, dešinėje pusėje, yra apie 10x15 m dydžio lurdas. Granitinės plokštės užrašas skelbia: "550 Krikščionybės
įvedimui Lietuvoje 1387 — 1937 ir 20 metų Lietuvos nepriklausomybei 1918 — 1938". Viduje grotos įrengtas altorius.

                                           12. PALANGA

Žr. ankstesnėje dalyje.

nuotrauka

 

                                           13. PAMŪŠIS

VIETA. Prie Mūšos yra du Pamūšiai. Lurdas įrengtas tame, kuris yra 5 km į pietus nuo Linkuvos.

PRIKLAUSYMAS. Šiaulių vyskupija, Šeduvos dekanatas.

VARDAS. Sietinas su lietuvišku žodžiu "mūša" — mušimas, stiprus bangų plakimas (jūroje). Vysk. K.Paltarokas 1933.VIII.16 vizitacijos akte
vietovę vadina Kalnapamūšiu.

LURDAS. Yra du variantai. Pagal vieną, 1940 m. pamaldžių parapijiečių aukomis už šventoriaus, Lašmens upės krante, pamūrytas Švč. Dievo
Motinos, Taikos Karalienės garbei paminklas — lurdas. Pašventintas per šv. Antano atlaidus VI.16, bolševikams žygiuojant į Lietuvą.

Pagal kitą girdėtą variantą, gyveno du lietuviai ūkininkai. Vienas jų išvyko į Ameriką. Jis pažadėjo pastatyti lurdą, jei seksis. Jam sekėsi, ir jis
atsiuntė 2000 dolerių (tada 1 doleris = 5 litams). Jo brolis pastatė lurdą. Gal 1940 m. ar kiek anksčiau.

Bažnyčios papėdėje už šventoriaus iš lauko akmenų yra grota, o viršuje kryžius. Netoliese tekėjo Lašmuo ir Mūša. Mūšą užtvenkė ir susidarė
ežeras. Dabar lurdas yra prie pat vandens. Viduje įrengtas altorius. Ant jo užrašas: "Ave Maria". Anksčiau prie jo laikydavo sekmadienines
votyvines mišias. Virš altoriaus gilumoje yra Marijos Lurdiškės statula, o jos dešinėje klūpo Bernadeta su natūralia žvake rankoje. Marijos
statulos aukštis apie 1,6 m, Bernadetos apie 60 cm.

Klebonijoje 1981.VIII.8 apie 20 val. (šeštadienio vakarą) kagėbistai žiauriai nužudė kleboną Leoną Mažeiką ir Teklę Martinaitytę. Kunigo kapas
šventoriuje.

Netoli Gailionys, vysk. K.Paltaroko tėviškė.

ATLAIDAI. šv. Antano (titulo), Porcinkulės.

                                            14. PAPILĖ

VIETA. 42 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių.

PRIKLAUSYMAS. Telšių vyskupija, Kuršėnų dekanatas.

LURDAS. Lurdas — antkapis kunigui Pranciškui Razučiui (1862 — 1919). Nedidelis, 2x3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.

                                            15. PAŠILĖ

VIETA. 9 km į vakarus nuo Kražių. Kelmės rajone, Karklėnų apylinkėje.

PRIKLAUSYMAS. Šiaulių vyskupija.

nuotrauka

LURDAS. Bažnyčios šventoriuje iš lauko akmenų apie 1981 m. parapijiečiai su zakristijonu Ant.Saunoriumi pastatė lurdą. Per vidurį grotos yra
altorius, dešinėje pusėje Marijos Lurdiškės statula. Aukštis apie 1,2 m. Lurdo dydis apie 4x3x4 m. Jis apsodintas gėlėmis ir vijokliais. Per atlaidus
čia būna laikomos šv. Mišios.

ATLAIDAI. šv. Jurgio (titulo).

                                           16. PIENIONYS

VIETA. Nuo Kavarsko link Panevėžio 5 km.

PRIKLAUSYMAS. Apie šią vietą eina Kauno ir Panevėžio vyskupijų riba.

nuotrauka

LURDAS. Apleistame Pienionių dvare yra gerai išsilaikęs lurdas. Ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m. Panaudota dalis akmenų su gamtos
išgraviruotomis gyslomis (meniški akmenys). Šiuo atžvilgiu toks lurdas iš visų kitų Lietuvoje išsiskiria panaudotų akmenų grožiu. Statula apie
1,8 m aukščio. Marija pamynusi žaltį. Rankos prie krūtinės, viena ant kitos. Lurdo aplinka labai apleista. "Kultūros barai" 1988 m. Nr.2 rašė:
"Pienionių dvaro ansamblis ir parkas, įkurtas XIX a. vid., buvo vienas įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvoje (...). Čia buvo įkurdintos žemės
ūkio technikos susivienijimo remonto dirbtuvės". Jei parkas įkurtas XIX a. vid., tai kiek vėliau galėjo būti pastatytas ir lurdas. Tuomet jis būtų
vienas iš seniausių Lietuvoje.

                                           17. PLATELIAI

VIETA. 18 km į šiaurę nuo Plungės.

PRIKLAUSYMAS. Telšių vyskupija, Plungės dekanatas.

LURDAS. Bažnyčios dešinėje pusėje viduje yra altorius — lurdas. Jo niša su altoriumi mediniai. Statulos aukštis apie 1,7 m. Marija palenkusi
galvą į dešinę, žiūri aukštyn.

Lurdas yra bažnyčioje, todėl čia pateikiama bažnyčios istorijos.

BAŽNYČIOS ISTORIJA. Platelių šv. Petro ir Povilo bažnyčią įsteigė Žygimantas Augustas 1564 m. Per reformaciją ji buvo užgrobta schizmatikų.
1598 m. Jeronimas Valavičius bažnyčią atnaujino, sugrąžino jai žemę ir kitus turtus. Klebonas J.Vaitkevičius su parapijiečiais bažnyčią perstatė.
1777 m. Žemaičių vysk. Lopacinskis konsekravo.

Platelių ežero saloje karalienė Bona buvo pastačiusi pilį, kuri vėliau sunyko.

                                           18. PLOKŠČIAI

VIETA. 15 km į šiaurę nuo Šakių, 1 km nuo Plokščių, prie Nemuno.

PRIKLAUSYMAS. Vilkaviškio vyskupija, Šakių dekanatas.

VARDAS. Vieta, kur yra lurdas, vadinasi Šventduobė ar Šventaduobė.

nuotrauka

LURDAS. Tankiai apaugusiame šlaite yra įrengtas lurdas, vos matomas tarp medžių. 15 m ilgio ir 7 m aukščio. Marijos statulėlė apie 80 cm. Šalia
yra šaltinėlis su rentiniais. Vidury lurdo įrengtas altorius. Per karą čia slėpėsi kunigas ir laikė šv. Mišias.

Leidinyje "Mūsų Lietuva", III t., 320 psl. pateikiama istorija: "Gilaus griovio — duobės šlaito vidury teka šaltinėlis. Yra tokia legenda. Kažkada
Nemune ties Plokščiais buvęs sugautas beplaukiąs šv. paveikslas. Jis buvo atneštas į bažnyčią. Tačiau po kelių dienų paveikslą vėl rado rėvos
vagoje. Paveikslas vėl buvo sugrąžintas į bažnyčią. Bet po kiek laiko paveikslas vėl atsidūręs ties dauba. Tad žmonės ir sutarę tą šventą
paveikslą įkurdinti toje vietoje, pastatyti jam koplytėlę bei altorėlį. Tai ir buvusi Šventaduobės pradžia.

Ilgai Šventaduobė buvo apleista. Medinis altorėlis su atkeliavusiu paveikslu papuvęs, dėžutė (skarbonas) pinigams įmesti surūdujusi, medinė
statinaitė, įstatyta į čia pat besiveržiantį šaltinėlį, suklerusi. Vėliau, bene 1927 m. (1928?) m. Prano Rimkaus iniciatyva bei rūpesčiu, parinkus
šiek tiek aukų, bet daugiausia Rimkaus lėšomis Šventaduobė buvo iš pagrindų atnaujinta. Buvo išmūrytas ne tik altorius, siena, šaltinis
sutvarkytas, bet ir šlaitas paremtas, kad žemė negriūtų, vieta buvo aptverta tvorele ir įruošti laiptai, atnaujintas ir kryžius, stovįs aukščiau,
kalne.

Atėję žmonės čia priklaupia, pasimeldžia, įmeta auką į įruoštą įtaisą, pasišlaksto švariu šaltinėlio vandeniu, dažnai to vandens pasisemia ir
nešasi namo, tikėdami, kad jis turįs gydomosios galios. Bažnytinė vyresnybė Šventaduobės bei jos šaltinėlio negarsino, bet ir neneigė. Po jos
atnaujinimo per didžiulius Porcinkulės atlaidus Plokščiuose į Šventaduobę vykdavo bažnytinė procesija, žmonės eidavo giedodami ir visas
miškas skambėdavo nuo giesmių.”

PASTABA. Gal čia ne lurdas, o tik Marijos garbei išmūrytas altorėlis.

                                            19. PLUNGĖ

Plačiau ankstesnėje dalyje.

LURDAS. Kunigaikštienė Oginskienė dar caro laikais pakvietė iš Prancūzijos vienuoles, kurios netoli Plungės, Maceinų kaime, pastatė altariją,
koplyčią ir lurdą. St.Bataitis žurnale "Mokslas ir gyvenimas" 1983 m. Nr. 7 rašo: "Lankantis Jėzaus Širdies kongregacijos generalinei vyresniajai
Mari de Grand, Plungėje jai kilo sumanymas įsteigti grotą. Su Plungės klebonu Jarulaičiu parinko netoli Plungės kairėje kelio pusėje gražią vietą,
važiuojant į Kretingą, Babrungo upelio pakrantėje. 1905 m. iš Prancūzijos atvežė statulą, o po metų įrengė grotą. Virš jos kun. Jarulaitis pastatė
koplyčią ir 1910.VI pašventino..."

Visa tai 1928 m. vysk. J.Staugaitis pavedė kapucinams, kurie leido populiarų "Lurdo" laikraštį ir nuo 1937 m. Plungės lurde rengė ligonių
kongresus. Po karo kapucinai buvo išvaryti, lurdas sunaikintas, statula pernešta į bažnyčią ir iškilmingai įtaisyta jos kairėje pusėje. Marija stovi
ant "žemės" pamato. Baltais drabužiais, su mėlynu kaspinu, melsvu apsiaustu ant galvos. Statulos aukštis apie 1,6 m.

„Parapija tarėjo labdaringą draugiją, Kunigaikštienė išlaikė senolių prieglaudą ir pamestinukų vaikų namus. Vedėjoms tavo slaptos vienuolės. Dekano Jarulaičio, esant Plungės klebonu, buvo Macenių kaime ant Babrungos upės kranto Lurdas įkurtas ir pastatyta koplytėlė, kurioje buvo laikomas kartais Šv. Mišios. Lurdą įkurti kun. Jarulaičiui padėjo buvusi kunigaikštienė  vienuolė Zakševska. Jinai iš ūkininko Uznevičiaus nupirko dvi dešimtines žemės prie Babrungo opės kranto. Pasistatė namus, kuriuose laikė mergaites neva siuvėjas, bet jos buvo slaptos vienuolės. Jos prižiūrėjo Lurdo Šv. Panelės šv. grotą ir koplytėlę. Prie grotas Šventėse Panelės švenčiausios buvo daromos iliuminecijos, rinkdavosi daug žmonių. Tos mergaitės palaikė švarą ir jos giedodavo ir melsdavos prie Liurdo. Plungėn kaip aš atvažiavau, taip žmonių tarpe buvo viešai kalbama, kad žmonės apsižada ir Dievas išklauso. Klebonas matyt su Zakševska nesugyveno ir jinai tais metais iš Plungės išvažiavo. Dalis mergaičių grižo pas tėvas. Kelios išvažiavo į Prancūziją ir Belgiją vienuolynos. Lurdo visas žemės su trobesiais vietos Klebonas atpirko, pasiskolinąs iš žmonių pinigus. Jiems buvo su bažnytine antspauda išduota pakvitavimas, kad kiekvienas Plungės klebonas su 5%  turi iš Liurdo kasos skolas sumokėti. Lurdas tapo Plungės parapijos altarija. Pirsas kunigas apsigyveno Bakučionis Juozas. 1913 m. lapkričio mėnesyje. (Antras kunigas buvo Sragys Feliksas, kur buvo altarijoj Liurde iki 1928 m. 15 gegužio. Gegužės mėn 14 d. pavakaryje, vizituodamas kanoniškai vyskupijos parapijas vyskupas Staugaitis atvežė su barzda vienuolį kapuciną. Išėjus kunigams ir žmonėms už miesto Telšių gatvėje vyskupo sutikti ir  privažiavus vyskupo automobiliui prie žmonių pirmas iš automobilio išlindo kapucinas tėvas Gerardas vokietis nei žodžio nemokąs lietuviškai. Rytojaus dieną vyskupas pranešė, kad Sragiui jis perkelia  iš Lurdo gyventi į altariją ant Babrungo upės kranto prie klebonijos. Kun. Sragys tuo netikėtu siurprizu buvo labai nepatenkintas. Liurdas atiduotas kapucinų vienuolyno žinion, kur po savaitės apsigyveno tėvas Gerardas.“
L. „Kunigo prelato Povilo Pukio gyvenimo prisiminimai“.  Klaipėda 2010.

                                           20. RASEINIAI

Plačiau ankstesnėje dalyje.

LURDAS. Bažnyčios šventoriuje, dešinėje pusėje, įrengtas lurdas. Prie jo yra šulinys. Lurdo grota su geležinėmis grotomis, kurios
užrakinamos, nes viduje įrengtas altorius. Lurdą įrengė dominikonai, čia atsikėlę Nepriklausomos Lietuvos laikais.

Po II pasaulinio karo, 1947 m., lurde dar buvo įkritęs nesprogęs sviedinys. Tik vėliau Raseinių klebonas kun. Staškūnas su kareivių pagalba jį
išėmė.

                                           21. ROKIŠKIS

VIETA. 55 km į vakarus nuo Daugpilio. 1997 m. — 18 000 gyventojų.

PRIKLAUSYMAS. Panevėžio vyskupija, Rokiškio dekanatas.

VARDAS. Senovėje čia ošė didžiulės girios. Miesto vietoje mažoje aikštelėje gyvenęs medžiotojas, pabėgėlio kryžiuočio palikuonis vokietis
Rokas. Ilgainiui toje aikštelėje įsikūrę daugiau gyventojų. Nuo medžiotojo Roko pavardės tą vietovę imta vadinti Rokiškiu.

LURDAS. 1864 m. sumanyta Velykalnyje Vilniaus pavyzdžiu įrengti Kalvarijų koplyčias, nes tada Lietuva po lenkmečio  sukrėtimų ėjo Rusijos priespaudos kalvariją. Nusiminę rokiškėnai žiūrėjo į savo bažnyčios pelenus. Grafai Tyzenhauzai pradėjo statyti Kryžiaus kelio stotis, bet įruošti nebaigė. Stočių pradžia turėjo būti kapų rajone, o pabaiga tarp gražių Velykalnio miškelių. Sakoma, kad rusai neleidę baigti. Pradėtas darbas liko apleistas. Bet nesinorėjo, kad būtų pamiršti senelių rūpesčiai ir vargai. Irstant Kalvarijos stotims, Velykalnyje dar stovėjo tvirčiau sumūryta koplytėlė, apleista ir prišiukšlinta. 1940 m. toje koplytėlėje, įdėjus stiklines duris, buvo pastatytas stilizuotų uolų altorius. 1940 m. gegužės 26 d., sekmadienį, po pamaldų bažnyčioje, iškilmingoje procesijoje dalyvaujant didžiulei žmonių miniai, jaunimas tarp vainikų nunešė į lurdo altorių Marijos statulą ir koplyčia buvo pašventinta. Dar 1946 m. gegužės ir spalio mėnesį, kai leisdavo orai, sekmadienio pavakariais čia buvo laikomos pamaldos.
1985 m. būklė tokia. Velykalnyje stovi trys apgriautos ir apdraskytos koplytėlės iš raudonų plytų. Aukštis apie 7 m. Aplinkui kolektyviniai sodai.
22. SEREDŽIUS
Plačiau ankstesnėje dalyje.
LURDAS. Bažnyčios kairės pusės pilioriuje yra niša ir joje Lurdiškė Marijos statula. Aukštis apie 1,5 m. Marija rankas sudėjusi prie krūtinės, tarp delnų yra tarpas.
23. SKAPIŠKIS
Plačiau ankstesnėje dalyje.
nuotrauka
LURDAS. Bažnyčios šventoriaus dešinėje pusėje yra lurdas. Apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.Sudėtas iš lauko akmenų. Viršuje kryžius. Dešinėje — Marijos Lurdiškės statula. Aukštis apie 1,65 m. Kairėje pusėje klūpančios Bernadetos statulėlė. Šalia — kanauninko Nikodemo Kasperiūno (1872 — 1956) kapas. Kanauninkas išsaugojo per II pasaulinį karą bažnyčią, gyvendamas zakristijoje. Jis po karo ir pastatė šį lurdą.
24. STAKIAI
VIETA. 20 km į pietus nuo Raseinių.
PRIKLAUSYMAS. Kauno arkivyskupija.
APRAŠYMAS. Bažnyčios šventoriuje iš cemento yra padarytas mažas lurdas. Laipteliai veda į nišą, kurioje stovi nedidelė medinė Švč. Mergelės Marijos statula. Ji paimta iš bažnyčios frontono darant remontą. Marijos rankos sukryžiuotos ir prispaustos prie krūtinės.
25. SUTKAI
VIETA. 16 km į šiaurės vakarus nuo Šakių. Kelio Lukšiai — Kriūkai pusiaukelėje, 1 km į dešinę nuo kelio.
PRIKLAUSYMAS. Vilkaviškio vyskupija, Šakių dekanatas.
nuotrauka
LURDAS. Medinės bažnyčios, stovinčios viduryje kapų, dešinėje pusėje prie pat jos sienos yra lurdas — kapo paminklas kun. Paukščių tėvams ir patiems kun. Paukščiams. Dydis apie 2x3 m, taisyklingos simetrinės formos.
26. ŠARKĖ
VIETA. Skuodo rajone, Aleksandrijos apylinkėje.
LURDAS. Šlaite prie upelio kranto yra šulinėlis ir lurdas. Nuo šlaito veda laiptukai. Lurdo grota užsidaro durelėmis. Nišos gilumoje yra statula. Aukštis apie 2,5 m, nišos gilumas 1,5 m. Marijos statulos aukštis apie 1,6 m. Marija stovi basa, balta suknele, apjuosta mėlynu dirželiu, auksiniais plaukais, mėlynomis akimis, ant nugaros rausvas apsiaustas. Rankos akių aukštyje. Ant statulos užvilktas užuolaidos medžiagos apdaras, ant jo prikabinti devyni padėkos ženklai — juvelyriniai papuošalai. Ant rankų treji karoliai.
Už Marijos statulos yra kryžius su kokia dešimčia karolių. Daug žvakidžių su žvakėmis, gėlėmis. Virš lurdo durelių užrašas: "Marija, Ligonių Sveikata". Apie lurdą pavyko tiek sužinoti. Žadauskis, ūkininkas, 1949 m. buvo ištremtas ir mirė Sibire. O jaunystėje jis sapnavo, kad reikią pastatyti lurdą ir jis pasveiksiąs. Jis pastatė lurdą apie 1935 m., iškasė šulinį. Rodos, po to pasveiko nuo kažkokios ligos. Dar yra gyva jo duktė Stasė Abromaitienė, kuri gyvena Aleksandrijoje ar netoli nuo ten.
Nepriklausomos Lietuvos laikais gegužinės pamaldos vyko kiekvieną vakarą. Dabar kunigas atvažiuoja tik gegužės sekmadieniais.
27. ŠIAULIAI
LURDAS. Br.Kviklio kn. "Lietuvos bažnyčios" III tome, 390 psl. rašoma, kad šv. Petro ir Povilo parapijai priklausė (be kitų išvardijimų) ir Švč. M. Marijos Apreiškimo lurdo koplyčia. Kur yra ir ar iš viso yra ši koplyčia, nežinoma.
28. ŠVEDRIŠKĖ
VIETA. 18 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos.
LURDAS. 1991.VIII.18 d. buvo pašventintas atnaujintas lurdas. ("Katalikų pasaulis", 1991 m. Nr.24, psl.22)
29. VARNIAI
Plačiau ankstesnėje dalyje.
LURDAS. Šventoriuje prie Varnelės upės pusiau žemėje iš lauko akmenų sumūrytas lurdas. Gana gražus. Pastatytas pagal kun. Ant.Juozapavičiaus sumanymą 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis. Marijos statula Lurdiškė. Yra altorius. Vidus, papuoštas gėlėmis, užrakinamas.
30. VEIVIRŽĖNAI
VIETA. 32 km į pietryčius nuo Klaipėdos.
VARDAS. Nuo upės.
PRIKLAUSYMAS. Telšių vyskupija, Klaipėdos dekanatas.
LURDAS. Gavau informaciją, kad senose buvusiose kapinėse yra lurdas. Smulkiau ir apie dabartinę būklę nežinau.
ISTORIJA. 1792 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto antspaudą su herbu: raitelis — vytis — sėdįs ant žirgo, rankoje laikąs kardą; herbe yra įrašas: "Už tėvynę aukojame gyvenimą, turtą ir kraują".
* * *
1. VIJA
Plačiau ankstesnėje dalyje.
LURDAS. Prie bažnyčios prisišliejusi nedidelė koplytėlė su Marijos Lurdiškės statula (grotos nėra).
2. VYŠNIAVAS
Plačiau ankstesnėje dalyje.
nuotrauka
LURDAS. Jis įrengtas šventoriuje, bažnyčios kairėje pusėje, prie mūrinės ją juosiančios tvoros. Aukštis apie 3,3 m, plotis 2 m. Aptverta metaline tvorele. 0,5 m storio lauko akmenų "rėmai" viršuje sueina pusapvaliu būdu. Viduje durelės su stiklu ir Marijos monograma. Durelės atsidaro, ir nišoje stovi Marijos Lurdiškės statula. Aukštis apie 1,6 m.
* * *
JAV lietuviai įrengė lurdus: Marijampolyje — marijonai ir Kenebunk Porte — pranciškonai.