VIII DALIS. LIETUVOS PASIAUKOJIMAI IR PAAUKOJIMAI MARIJAI

PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

VIII DALIS. LIETUVOS PASIAUKOJIMAI IR PAAUKOJIMAI MARIJAI
Šioje dalyje pateikiami pasaulio paaukojimai Marijai; Lietuva yra pasaulio dalelytė. Ne visus tekstus pavyko gauti. Du šv. Tėvo pavedimai 1988.IV.18 ir 19 d. yra knygos pradžioje.
"Katalike, jei dar nepasiaukojai, tai pasiaukok Dievo Motinai ir Tu jausi Jos globą per visą gyvenimą!
Kunige, paaukok Marijai Tau pavestuosius, ir parapijose suklestės dorybės, atgims tikėjimas!"
1. LIETUVOS — LENKIJOS PASIAUKOJIMAS MARIJAI 1656 m.
ĮVADAS. Dėl krašto nelaimių kilo mintis paaukoti Lietuvos — Lenkijos valstybę Marijai ir pasivedus jos globai melsti pagalbos. Katalikybė Lietuvoje tapo laimėtoja prieš visas sektas ir erezijas. Tad ir dabar, kai stačiatikiai rusai ir protestantai švedai teriojo valstybę, beliko šauktis Klaidų Nugalėtojos pagalbos. Popiežiaus nuncijus Petras Vidonė 1656.III.12 rašė Romon, kad Gniezno arkivyskupas yra pataręs iš Silezijos grįžusiam karaliui Jonui Kazimierui pasirinkti Dievo Karalienę valstybės globėja, padaryti jos garbei pažadus. Nuncijus pridūrė, kad jis kalbėjęs su karaliumi ir šis esąs labai palankiai nusiteikęs ir padarys viską, kas bus nustatyta.
Drauge su nuncijaus pranešimu Romon buvo pasiųstas tokio valstybės paaukojimo projektas ir visa tvarka, kuri turi būti tokia: iškilmėms pasirenkama kuri nors šventa diena ar šeštadienis. Iškilmės turi būti atliktos vienoje iš svarbiausių miesto bažnyčių, ypač tokioje, kur yra stebuklingas Marijos paveikslas. Prieš jas pamokslininkai iš sakyklų turi visa tai paskelbti žmonėms. Iškilmės turi susidėti iš iškilmingų Marijos giedotinių mišių, laikomų vieno iš vyskupų ar prelatų, dalyvaujant karaliui, senatoriams, kariuomenės vadams ir žmonėms. Pamokslas turi žadinti visų pamaldumą Dievo Gimdytojai. Po pamokslo prieš altorių, prie kurio buvo laikomos mišios, karalius su visu nuolankumu klūpodamas atskaitys pasiaukojimo aktą, kuriuo Marijos globai pavedama Lenkijos karalystė ir Lietuvos kunigaikštystė, kariuomenė ir jos vadai. Ir Ji išrenkama Lietuvos ir Lenkijos Karaliene ir Globėja. Drauge pasižadama Marijos kultą visomis jėgomis platinti, piktžodžiavimus prieš Mariją sutramdyti, net specialų įstatymą prieš piktžodžiautojus išleisti. Drauge maldaujama Marijos pagalbos prieš visus priešus, tiek netikėlius, tiek Romos katalikų tikėjimo priešus. Toji diena, kurią su Marijos pagalba karaliaus kariuomenė nugalės švedus, Lietuvoje ir Lenkijoje bus iškilmingai švenčiama, jos vigilijoje laikant griežtą pasninką, susilaikant net nuo žuvies. Po to panašų pažadą, vadovaujant kunigui iš sakyklos, padarys visi žmonės. Visa tai bus perduota kariuomenei, kuri taip pat išsirinks Mariją savo Valdove ir Globėja. Projektas baigiamas žodžiais: "Ir trumpu laiku matysime Jos pagalbą mums, ir bus Marijos vardas Lietuvoje ir Lenkijoje garbingas!" Dokumente, kuris šiandien yra Vatikano archyve, yra padarytas prierašas, kad specialaus įstatymo prieš piktžodžiautojus Marijai išleidimas priešinasi karaliaus priesaikai nepersekioti nė vieno dėl jo religinių įsitikinimų ir kad numatytas pasninkas yra labai griežtas ir todėl nebus jo laikomasi. Šios pastabos galėjo būti nuncijaus ar Romos Kurijos, kuri tą projektą aprobavo.
Gavus Romos pritarimą ar aprobatą, karalius, nieko nelaukdamas, 1656.IV.1 Lvove, dvasininkų ir senatorių akivaizdoje, dalyvaujant didžiausioms žmonių minioms, pagal nustatytą tvarką, atsiklaupęs prieš altorių sukalbėjo šį pasiaukojimo akto tekstą:
AKTAS. Didžioji Dievo — Žmogaus Motina ir Švč. Mergelė Marija! Aš, Jonas Kazimieras, Tavo Sūnaus, Karalių Karaliaus, o drauge ir Tavo Gailestingumu karalius, suklupęs prie Tavo švenčiausių kojų, šiandien Tave renkuosi savo Globėja ir mano valdomųjų žemių Karaliene, Tavo ypatingai globai ir apsaugai pavesdamas save ir mano valdomas žemes: Lenkijos karalystę ir Lietuvos, Prūsijos, Rusijos, Mozūrijos, Žemaitijos, Livonijos, Černigovo kunigaikštijas, drauge su kariuomene ir abiejų tautų žmonėmis, maldaudamas šiais nelaimingais mano valstybei sunkiais laikais Tavo pagalbos ir gailestingumo prieš Romos Bažnyčios priešus.
Prisimindamas Tavo gerumą, kuris žadina mane drauge su visa tauta dar labiau trokšti Tau tarnauti, pažadu Tau ir Tavo Sūnui, Viešpačiui Jėzui Kristui, savo, mano diduomenės ir mano tautų vardu Tavo garbę ir kultą visoje valstybėje visomis jėgomis dar labiau propaguoti. Be to, pasižadu ir pažadu, kad kai tik Tavo galinga pagalba ir Tavo Sūnaus gailestingumu bus nugalėti priešai, ypač švedai, išrūpinti iš šv. Sosto leidimą kasmet iškilmingai švęsti tą dieną per visus amžius kaip padėkos ženklą Tau ir Tavo Sūnui. Aš su mano valstybės vyskupais stengsiuosi daryti viską, kad tai, ką čia pažadu, visa tauta įvykdytų. O kadangi su didele širdgėla aiškiai matau, jog už mano karalystės vargšų dejavimus ir valstiečių priespaudą Tavo Sūnus, Teisingasis Teisėjas, per septynerius metus mums siunčia maro, karų ir kitų nelaimių rykštes, pareiškiu ir iškilmingai žadėte pasižadu su visais luomais, kad grįžus taikai bus imtasi visokių priemonių toms nelaimėms pašalinti ir bus pasirūpinta, kad manosios karalystės žmonės būtų laisvi nuo neteisingų sunkenybių ir suspaudimų.
Padaryk, o Gailestingiausioji Viešpatie ir Valdove, tai, kad visa, ką man ir mano didikams esi įkvėpusi, Tavo Sūnaus malone būtų įgyvendinta. Amen.
PO PAAUKOJIMO popiežius Aleksandras VII 1656.V.13 parašė tuo reikalu karaliui brevę ir pagyrė jo žygį ir padarytą pasiaukojimą, linkėdamas, kad Marijos globa visuomet lydėtų gerus karaliaus darbus ir sumanymus.
Šis didelės svarbos aktas buvo stiprus ginklas prieš kitatikius ir katalikybės persekiotojus. Švedams ėmė nesisekti. Pasipiktinęs plėšimais ir žudymais, dabar pasitikėdamas Marijos globa, sukilo visas kraštas. Generolas Gardie su kariuomene buvo iškviestas iš Lietuvos, kur liko tik mažos švedų pajėgos. Lietuvoje kilo smarkus partizaninis karas. Mažesni švedų būriai buvo naikinami. Unijos su Švedija jau nebuvo kam ginti, nes 1656 m. pabaigoje mirė jos autorius ir sumanytojas Jonušas Radvila. Kai 1660 m. mirė Karolis X Gustavas, su švedais, jau išvarytais ir iš Lenkijos, Olivoje buvo pasirašyta taika. Tada Švedija grąžino Lietuvai Latgaliją, iš kurios buvo sudaryta Livonijos vaivadija. Kai švedai danginosi iš Lietuvos, "žmonės, juos išvydę išeinant, neišpasakytai džiaugėsi ir linksminosi. Visi tarėsi saulės amžių gyvensią, kad tokiuose laikuose gyvi išliko. Bruzdėjo į bažnyčias dėkoti Dievui už tą geradarystę", — rašė Valančius. Ypač gausiai tada buvo lankomos Marijos šventovės Šiluvoje ir Žemaičių Kalvarijoje.
Tais sunkiais laikais Žemaičių vyskupas Aleksandras Sapiega 1660 m. įsakė visose bažnyčiose kalbėti popiežiaus Liberijaus maldą, prašant, kad Dievas ištremtų neprietelius ir atitolintų visokias nelaimes.
Tais metais į Lietuvą ruoštas didelis Maskvos žygis nepasisekė. Kitąmet iš rusų buvo atimtas Gardinas, Mogiliovas ir Vilnius. Pagaliau po ilgų derybų 1667 m. su rusais pasirašyta Andrusovo taika, kuria nustatyta siena tarp Lietuvos ir Rusijos, išbuvusi nepaliesta iki I padalijimo 1772 m.
Taip buvo įveiktos didžiosios nelaimės, bet po 1656 m. pasiaukojimo turėjo praeiti dar vienuolika metų, kol galutinai baigėsi visos negandos ir grįžo taika bei ramybė. Marija padėjo laimėti sunkią kovą.
2. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOTOJŲ 1918 m. PASIAUKOJIMAS MARIJAI
1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovotojai pasivedė Marijos globai. Rezultatas — Lietuva tapo Nepriklausoma valstybe. Nei teksto, nei smulkesnių žinių nepavyko gauti.
2A. 1934 Šventaisiais Metais visa Lietuva iškilmingai pasiaukojo dieviškajai Išganytojo Širdžiai. Tai buvo I Tautinio Eucharistinio Kongreso metu, liepos 1 dieną Kaune.
„Lietuvių tauta, Dievo Apvaizdos išgelbėta iš šimtmečius ją slėgusios vergijos pančių ir karžygiškų, šventosios Dvasios stiprinamų savo sūnų ir dukterų pasiaukojimu atgavusi laisvę ir nepriklausomybę, 1934 metais liepos 1 dieną, iš visos Lietuvos susirinkusi Kaune į pirmąjį tautinį eucharistinį kongresą su savo nepriklausomos valstybės prezidentu Antanu Smetona, Lietuvos bažnytinės provincijos arkivyskupu metropolitu Juozapu Skvirecku, visos lietuvių tautos aukštaisiais ganytojais, vyriausybe, kariuomene, dalyvaujant iš užsienio atvykusiems lietuvių tautos vaikams, suklaupusi prieš išstatytą viešoje adoracijoje Švenčiausiąjį Sakramentą, pasiaukoja dieviškajai Jėzaus Širdžiai, pateikdama jai šiuos karščiausius lietuvių tautos troškimus:
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, saugok ir globok mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę, stiprink savo šventosios Dvasios malonėmis mūsų dvasios vadovus, mūsų vyriausybę, mūsų kariuomenę ir visus mūsų tautos darbuotojus; suburk vienybėn mūsų tautos vaikus, surink svetur išblaškytus josios sūnus ir dukteris ir sujunk juos su mumis nesuardomos tėvynės meilės ryšiais.
Geriausioji Jėzaus Širdie, kuri verkei, žiūrėdama į savo išrinktosios tautos nelaimes, priimk ilgus ir sunkius mūsų tautos iškentėtus skausmus ir neleisk daugiau mūsų priešams viešpatauti brangioje mūsų tėvynėje.
Gailestingoji Jėzaus Širdie, atleisk mūsų tautos nuodėmes ir klaidas ir padaryk, kad mūsų visų širdys užsidegtų neužgesinama Tavo meilės liepsna. Jėzaus Širdie, teateinie Tavo karalystė mūsų brangioje Lietuvoje!"
3. PASAULIO PAAUKOJIMAS NEKALČIAUSIAJAI MARIJOS ŠIRDŽIAI 1942 m.
AKTAS. Rožyno Karaliene, Krikščionių Pagalba, žmonijos Priebėga, visų Dievo kovų Laimėtoja! Maldaudami suklumpame ties Tavo sostu ir tikimės sulauksią gailestingumo, malonės ir veiksmingos pagalbos savo nūdieniame prispaudime. Nė iš tolo nedrįstame to laukti dėl savo nuopelnų, bet tikimės to vien dėl neišsemiamo Tavo motiniškos širdies gerumo.
Tau, Tavo nesuteptajai Širdžiai pavedame mes šią lemtingąją žmonijos istorijos valandą. Tau pasišvenčiame mes vienybėje su šventąja Bažnyčia, mistiškuoju Tavo Sūnaus Jėzaus Kūnu, kurio visokeriopai kankinami sąnariai taip kruvinai kenčia. Tau pasišvenčiame mes su visu pasauliu, kuris, būdamas savo nelabumo auka, plėšosi klaikioje nesandoroje ir liepsnoja neapykantos ugnyje. Negalės Tavęs nesujaudinti toks neapsakomas medžiaginis dvasinis skurdas. Tu negalėsi ramiai žiūrėti, kokį skausmą ir siaubą kenčia tiek daug tėvų ir motinų, vyrų ir žmonų, brolių ir seserų ir nekaltų kūdikių. Tu negalėsi likti nejautri regėdama, kaip baisiose skerdynėse draskomi kūnai, o sielos blaškosi mirtinos baimės kančiose ir amžinos pražūties pavojuje.
O Gailestingumo Motina, išmelsk mums iš Dievo taiką! Bet pirmų pirmiausia išmelsk mums tų malonių, kurios vienu akimirksniu gali pakeisti žmogaus širdį, malonių, kurios parengia taiką, ją sukuria ir užtikrina. Melski už mus, Taikos Karaliene, ir suteik karo siaubiamam pasauliui taiką, kurios laukia tautos, — tiesos, teisingumo ir Kristaus meilės taiką. Suteik pasauliui taiką ir sielų ramybę, kad tvarkos rimty plistų Dievo Karalystė.
Savo globą suteik ir netikintiems bei visiems, kuriuos dar tebegloboja mirties šešėlis. Tenužengia ir jiems taika ir teužteka tiesos saulė, kad jie vienybėje su mumis galėtų melstis vienatiniam pasaulio Atpirkėjui: Garbė Dievui Aukštybėse ir ramybė žemėje geros valios žmonėms!
Suteik taiką ir toms tautoms, kurios suklydusios ar per nesandorą yra atsiskyrusios, ypatingai toms, kurios savotišku būdu Tave garbina, kurių kiekvienuose namuose garbingoje vietoje buvo paveikslas, šiandien gal paslėptas belaukiant geresnių laikų. Grąžink juos į vienintelę Kristaus avidę, pas Vienintelį ir Tikrąjį Ganytoją!
Suteik taiką ir pilnutinę laisvę šventajai Dievo Bažnyčiai. Užtvenk vis labiau beįsisiūbuojantį naujosios pagonybės tvaną. Ugdyk tikinčiuosiuose skaistumo meilę, krikščionišką gyvenimo būdą ir apaštališką uolumą, kad savo nuopelnais klestėtų Dievui tarnaujančios gentys.
Kadaise Bažnyčia ir visa žmonija buvo paaukota Tavo Jėzaus Širdžiai, kad Jinai, visos mūsų vilties šaltinis, būtų joms pergalės bei išsigelbėjimo ženklas ir laidas. Taip ir mes šiandien visiems laikams pasiaukojame Tau ir Tavo Nesuteptajai Širdžiai, Tu — mūsų Motina ir pasaulio Karaliene, kad Tavo meilė ir globa pagreitintų Dievo Karalystės triumfą, kad visos tautos, būdamos taikoje tarp savęs, Tave garbintų ir kad nuo vieno pasaulio galo ligi kito kartu su Tavimi giedotų amžinąjį garbės, meilės ir dėkingumo Magnificat Jėzaus Širdžiai, vieninteliam Tiesos, Gyvenimo ir Taikos šaltiniui.
Pijus XII. 1942 m.
* * *
Kitas šio akto vertimo variantas:
AKTAS. Šventojo Rožinio Karaliene, Krikščionių Pagalba, žmonijos Prieglauda, visų Dievo kovų laimėtoja! Su malda puolame ant kelių prie Tavo sosto, būdami tikri, kad ne dėl tariamųjų savo nuopelnų, bet vien dėl begalinio Tavo motiniškos Širdies gerumo išprašysime pasigailėjimo, gausime malonių ir reikiamos pagalbos bei apsaugos šio meto nelaimėse. Šią baisią žmonijos istorijos valandą mes pavedame ir aukojame save Tau, Tavo Nekalčiausiai Širdžiai, ne tik kartu su mistiniu Tavo Jėzaus Kūnu — su šv. Bažnyčia, kuri daugybėje vietų kenčia, plūsta kraujais ir yra visaip varginama, bet kartu su visu pasauliu, kurs, būdamas savo nedorumo auka, yra draskomas žiaurių nesutarimų ir skęsta neapykantos gaisruose.
Tave jaudina siaubingas medžiaginis ir dorovinis sunaikinimas, didžiausi tėvų ir motinų, sužadėtinių, brolių bei nekaltų kūdikių skausmai ir išgąsčiai, didelė daugybė pačiame žydėjime nutrauktų gyvybių, daugybė pasibaisėtinose žudynėse sudraskytų kūnų, daug sielų, iškankintų ir merdėjančių, daug esančių pavojuje amžinai pražūti. Gailestingiausioji Motina, išmelsk mums iš Dievo taiką! Pirmiausia išprašyk mums tų malonių, kurios paruošia, sukuria ir išsaugoja taiką. Taikos Karaliene, melskis už mus ir duok kariaujančiam pasauliui taiką, kurios ilgisi tautos, taiką, paremtą Kristaus meile, teisingumu ir tiesa. Duok pasauliui ginklų taiką ir širdžių taiką, kad įsigalėjus tvarkai plistų Dievo Karalystė.
Imk savo globon netikinčius ir tuos, kurie dar tebeklaidžioja mirties tamsybėse. Suteik jiems taiką ir padaryk, kad ir jiems užtekėtų tiesos saulė, kad ir jie kartu su mumis galėtų giedoti vieninteliam pasaulio Išganytojui "Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje taika geros valios žmonėms!" Duok taiką ir dėl klaidų ar nesutarimų atsiskyrusioms tautoms, ypač toms, kurios jaučia Tau nepaprastą pamaldumą, kurių gyventojų gryčiose buvo laikomi pagarboje Tavo garbingi paveikslai, šiandien gal paslėpti, laukiant geresnių laikų. Duok joms taiką ir grąžink jas atgal į vieną Kristaus avidę, po vienu tikru Ganytoju.
Išmelsk ramybę ir tikrą laisvę taip pat šv. Dievo Bažnyčiai. Sulaikyk nuolat besiplečiantį naujos pagonijos tvaną. Pažadink tikinčiuosius mylėti skaistumą, kurstyk juose krikščioniško gyvenimo dorybes ir apaštališką uolumą, kad Dievą mylinčiųjų bendruomenė augtų nuopelnais ir skaičiumi.
Pagaliau, kaip Tavo Jėzaus Širdžiai buvo paaukota Bažnyčia ir visa žmonija, kad Ji visa jų viltis būtų joms pergalės ir išsigelbėjimo ženklas ir laidas, lygiai tokiu pat būdu, mūsų Motina ir Pasaulio Karaliene (...).
Po AKTO 1943 m. vokiečių puolimas sustabdomas ir prasideda Hitlerio kariuomenės triuškinimas.
4. PRAŠYMAS MARIJAI PAVESTI LIETUVĄ SAVO DIEVIŠKAJAM SŪNUI IR KITI PRAŠYMAI
Iš maldaknygės "Apsaugok, Aukščiausias", parengtos kun. dr. P.Aleksos. Regensburgas, 1945.
Tėvynei atminti (Bendroji malda)
Dieve, kuris leidai tautas ir įdiegei joms laisvės troškimą, grąžink, prašome Tave, ir mūsų Tėvynei laisvės dienas. Tegu tie skaudūs bandymai, kuriuos Tu leidai mūsų Tėvynei ir Tautai, nebūna jų pražūčiai, bet prisikėlimui ir didesnei dvasinei gerovei.
Laimink, Viešpatie, mus, kurie buvome priversti palikti savo gimtąją žemę ir savo pastogę. Duok mums jėgų ryžtingai pakelti sunkią tremtinio dalią. Padaryk, kad visi mes liktume ištikimi savo Tėvynei ir grįžtume į ją, nešdami naują atgimimo ir kūrybos dvasią.
Duok, Viešpatie, išminties ir stiprybės tiems, kurie dirba mūsų Tėvynės ir Tautos labui.
Padėk savo tėviška meile ir globa pasilikusiems Tėvynėje mūsų broliams ir seserims, stiprink kenčiančius dėl Tavo Vardo ir Tautos laisvės, guosk liūdinčius ir skriaudžiamuosius, amžinąją šviesą suteik, Viešpatie, tiems, kurie jau yra mirę kovos lauke.
Švč. Mergele Marija, pavesk savo Dieviškajam Sūnui Jėzui Kristui mūsų Tėvynę Lietuvą, kuri taip nuoširdžiai Tave myli ir gerbia. Neleisk, kad Tavo Sūnaus Vardas būtų išrautas iš lietuvio širdies ir lūpų.
šv. Kazimierai, mūsų Tautos Globėjau, vadovauk mūsų kovai dėl nepriklausomybės ir laisvės. Globok mūsų Tėvynę ir vargstančius jos išeivius. Pažadink mūsų Tautai taurių vadų, norinčių vadovauti jai išmintimi, teisingumu ir meile, mokančių aukotis jos reikalams. Išmelsk mūsų išeiviams malonę laimingai grįžti į savo mylimąją, nuo amžių jų gyventą, krauju ir prakaitu aplaistytą žemę. Tepasidaro Tavo galingo užtarimo dėka mūsų mažoji Lietuva tarsi žiburys ant kalno ir tespindi ji kitoms skaidriu tikėjimu, gražia meile ir nepalaužiama viltimi. Amen.
5. LIETUVOS TREMTINIŲ PASIAUKOJIMAS NEKALČIAUSIAI MARIJOS ŠIRDŽIAI 1947 m.
Misionieriaus T.J.Bružiko skatinami Lietuvos tremtiniai pasiaukojo Nekalčiausiai Marijos Širdžiai 1947.IX.8 Altoetingo šventovėje, Bavarijoje, prie stebuklingos Marijos statulos, dalyvaujant vyskupams V.Podolskiui, A.Urbšiui, J.Rancanui, tautiniam lietuvių delegatui kan. F.Kapočiui ir lietuvių kunigų atstovams.
PASIAUKOJIMO AKTAS. Kurgi mes, našlaičiai, tiesiame išvargusias rankas? Tik į Tave, Tremtinių Motina! Tu pati pergyvenai skaudžius tremties vargus, turėjai imti ant rankų tik ką gimusį Kūdikį, su juo bėgti į svetimą kraštą ir ten tiek metų vargti.
O Motina, štai ir mes bėgome nuo Erodo kalavijo nešini mažais vaikeliais. Bėgome į svetimus, mums nepažįstamus kraštus ir čia vargstame, laukdami taikos angelo žodžių: "Imkite savo vaikelius ir grįžkite į išlaisvintą savo šalį!"
Tremtinių Motinėle! Tik Tu viena su savo Kūdikiu Jėzumi gali suprasti mūsų nelaimes. Mūsų skurdui ir vargui vis dar nesimato galo... Nušluostyk mūsų ašaras, lengvink mūsų vargus, spindėki šviesiąja Aušros žvaigžde mūsų rytojui.
Mes daug kartų nusikaltome savo gyvenime. Bet, Marija, Tu esi permaldaujama Motina. Štai šiuo aktu mes aukojamės Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Pasižadame be murmėjimų nešti tremties naštą, ištikimai laikyti Dievo ir Bažnyčios įsakymus. Išklausyk mūsų ryžto, kurį tau darome — nesutepti savo širdžių jokia sunkia nuodėme! Nebus sekmadienio, kad nedalyvautume šventose mišiose. Dažna komunija bus mūsų tvirtybė varguose, o kai grįšim tėvynėn, Tavo šventovėse atnaujinsim savo tyros širdies pažadus!
Mes meldžiame Tave, Marija, užtark, užtarki mus tremtyje! Taip daug gali pas Visagalį, užtark vargingą mūsų šalį!
(L. Iš maldyno "Tikiu Dievą". Kun. S.Yla, Chicago, 1964, 582 psl.)
6. AMERIKOS LIETUVIŲ PASIAUKOJIMAS NEKALČIAUSIAI MARIJOS ŠIRDŽIAI 1950 m.
JAV lietuviai pasiaukojo Nekalčiausiai Marijos Širdžiai 1950.VII.30 Putname.
Naujosios Anglijos lietuviai 1950 šventaisiais ir Lietuvos vergovės 10 metais, liepos 30 d. susirinkę Putnam, Conn., dalyvaujant Hartfordo vysk. Henry J. O'Brien ir nemažam būriui lietuvių kunigų, prie Fatimos Marijos statulos pasiaukojo Nekalčiausiai Širdžiai.
AKTAS: Nekalčiausioji Mergele Marija, didžiųjų Fatimos pažadų Motina! Mes aukojame Tavo širdžiai save, savo kančias ir vargus, savo darbus ir aukas, pasižadame kantriai nešti savo gyvenimo naštą, uoliai pildyti savo asmenines, profesines ir šeimos pareigas, atlyginti savo ir kitų įžeidimus, padarytus Tau ir Tavo Sūnaus Širdžiai.
Nekalčiausioji Marijos Širdie! Mes aukojame Tau savo namus ir šeimas. Laikyk jas savo motiniškos širdies globoje, vadovauk jų maldoms ir darbams. Mes pasižadame visi bendrai kalbėti rožančiaus paslaptį, permaldauti Dievą už nusidėjėlius ir padėti sieloms, kenčiančioms skaistykloje.
Skausmo pervertoji Marijos Širdie! Mes aukojame Tau savo tėvus ir motinas, kenčiančius tėvynėje, aukojame brolius ir seseris, vargstančius ir išblaškytus po platų pasaulį. Sumažink jų vargą ir skausmą, priimk jų aukas permaldauti už mūsų tautos nuodėmes ir leisk greičiau įvykti Tavo Sūnaus karalystei mūsų tėvynėje.
Begalinės meilės Širdie! Mes Tau pavedame aną tautą, kuri, skendėdama bedievybės klaidoje, persekioja mūsų tikėjimo brolius, naikina vaikų širdyse Dievo vardą, uždarinėja Tavo šventoves ir skaudžiausiu būdu įžeidžia Tavo Sūnaus Širdį. Išmelsk šiai tautai greito atsivertimo malonę, apšviesk tikėjimo šviesa jos vadų protus ir atgailos ugnimi sutrink jų širdis.
Nekalčiausioji Marijos Širdie, kuri pažįsti visų žmonių didžiausią ilgesį, išmelsk žmonijai laukiamos pastovios taikos malonę. Išmelsk jos ir dėl mūsų ryžto: atgailauti už savo nuodėmes, ypač už nuodėmes prieš skaistybę, nebeįžeidinėti daugiau Viešpaties savo piktžodžiavimais.
Marijos Mergelės ir Motinos Širdie! Mes pavedame Tau savo širdis, savo protus, savo valią. Tegul virš viso pasaulio išsiskleidžia Tavo palaimos ir taikos skraistė. Amen.
(L.S. Yla. "Tikiu Dievą". Chicago, 1964, 581 psl.)
7. LIETUVOS PAAUKOJIMAS MARIJAI IR NEKALČIAUSIAI JOS ŠIRDŽIAI 1951 m.
ĮVADAS. Antras Lietuvos paaukojimas Marijai įvyko tokiu pat Lietuvai sunkiu laiku, kada vėl maskolių ordos tikinčiuosius baisiausiai persekiojo.
Lietuvos vyskupai tremtyje, susirinkę Romoje 1951.V.13 šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje, minėdami 25 metų sukaktį nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir 700 metų sukaktį nuo Mindaugo Krikšto, dalyvaujant dvasininkijai, diplomatams ir Romoje esantiems lietuviams, iškilmingai pavedė ir paaukojo Lietuvą Nekalčiausiai Marijos Širdžiai. Iškilmėms vadovavo arkivyskupas Juozapas Skvireckas, dalyvavo vysk. Būčys, Brizgys ir Podolskis. Po mišių visi vyskupai, suklaupę prieš altorių, sukabėjo šį aktą.
AKTAS. Mes, Tau kitados paaukotos mūsų Tėvynės Lietuvos šalies sūnūs, kuriuos šv. Dvasia pastatė vyskupais valdyti Dievo Bažnyčią ir vesti jai ištikimus vaikus išganymo keliu. Mes, Kauno Bažnytinės provincijos arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, Vilkaviškio vysk. koadjutorius, titulinis Larandos vysk. Vincentas Podolskis, Kauno arkivyskupo augzilijaras, titulinis Bosaho vysk. Vincentas Brizgys, Generalinės Marijonų kongregacijos viršininkas, titulinis Olimpo vysk. Petras Pranciškus Būčys. Lietuvos Bažnytinės Provincijos 25 metinių sukaktuvių proga šių 1951.V.13 aukojame save, mūsų Bažnytinės provincijos ir visos Lietuvos sūnus ir dukteris — tuos, kurie neša sunkų jungą svetimųjų pavergtoje mūsų tėvynėje, tuos, kurie yra žiauriai kalinami ir ištremti į nejaukias svetimas šalis, kur jie neturi sau jokios dvasinės paguodos ir visus kitus lietuvius, išsisklaidžiusius kone visuose pasaulio kraštuose, aukojame Tau, Tavo Nekalčiausiai Širdžiai, kad Tavo meilė ir užtarimas pagreitintų Dievo Karalystės pergalę, o visos tautos, susitaikiusios tarp savęs ir su Dievu, vadintų Tave Palaiminta ir nuo vieno žemės pakraščio iki kitam kartu su Tavim giedotų nesiliaujantį garbės, meilės ir padėkos Magnificat Širdžiai Jėzaus, kuriame viename žmonės gali rasti tiesą, gyvenimą ir taiką.
PO PAAUKOJIMO. Po Stalino mirties 1953 m. atėjo atšilimas. Liovėsi tautos naikinimas.
7A. 1952 m. liepos 7 d. Pijus XII pakartojo 1942 metų popiežius Pijus XII aktą melsdamas Rusijos atsivertimo. Jis paaiškino šio akto prasmę ir Dievo Motinos užtariamosios galios ištakas apaštališkajame laiške Sacro vergente anno, https://www.vatican.va/content/pius-xii/it/apost_letters/documents/hf_p-xii_apl_19520707_sacro-vergente-anno.html didžiausią dėmesį skyrė sunkumus patiriantiems ateistinio režimo engiamiems krikščionims, meldėsi už visą pasaulį, ypač už tautas, kurios dėl savo padėties nusipelnė Marijos meilės ir užtarimo. https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2022-03/atgailos-apeigos-ir-paaukojimo-nekalciausiajai-marijos-sirdziai.html
7B. Popiežius šv. Paulius VI 1964 m. pakartojo paaukojimą. https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2022-03/atgailos-apeigos-ir-paaukojimo-nekalciausiajai-marijos-sirdziai.html
8. PASAULIO PAAUKOJIMAS MARIJAI 1981 m.
Minint Efezo ir Aleksandrijos susirinkimus, popiežius Jonas Paulius II paaukojo pasaulį Marijos Globai 1981 m.
8B. PASAULIO Paaukojimo ir pašventimo aktas, įvykdytas Jono Pauliaus II Fatimoje 1982 gegužės 13 d.
Per pamokslą rytinių Mišių 1982 gegužės 13 d. metu popiežius Jonas Paulius II asmeniškai pasakė, kaip jis supranta vykdomą aktą: „Išpildyti tai, ką mano pirmtakai jau padarė: patikėti pasaulį Motinos Širdžiai...“ https://katalikutradicija.lt/straipsniu-ciklai/fatimos-apreiskimai/paniekinta-fatima
9. PASAULIO PAAUKOJIMO ATNAUJINIMAS 1984 m.
šv. Tėvas Jonas Paulius II ryšium su šventaisiais jubiliejiniais Atpirkimo metais ir Marijos Fatimoje pasirodymu iškilmingai atnaujino pasaulio paaukojimą Marijai. Paaukojimas įvyko Romoje 1984.III.25 prie Švč. M. Marijos statulos, specialiai atvežtos iš Fatimos. šv. Tėvas paaukojimo aktą paskaitė po šv. Mišių, atsiklaupęs prieš statulą.
1982.V.13 ir tą pačią valandą, kada prieš 65 metus Fatimoje buvo apsireiškusi Švč. Mergelė, Jonas Paulius II buvo teroristo sunkiai sužeistas. Savo išgijimą priskyrė Marijai.
O Fatimos arkivyskupas, atlydėjęs statulą, pareiškė, kad šis paaukojimas yra pranašiškas ženklas Marijos pergalės prieš nuodėmių apraiškas (ar panašiai).
AKTAS. "Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja", — tardami šios maldos žodžius, kuriais Kristaus Bažnyčia jau daug šimtmečių meldžiasi, štai esame Tavo akivaizdoje, o Motina, šiais jubiliejiniais mūsų atpirkimo metais. Ypatingas vienybės ryšys mus jungia su visais bažnyčios ganytojais, su kuriais sudarome vieną kūną, vieną bendruomenę taip, kaip apaštalai pagal Kristaus valią sudarė vieną kūną ir vieną bendruomenę su apaštalu Petru. Siejami tos vienybės tariame šio akto žodžius, trokšdami jame dar kartą sutelkti bažnyčios viltis bei jos rūpesčius šiuolaikiniu pasauliu. Prieš 40 metų ir praėjus 10 metų vėl iš naujo Tavo tarnas popiežius Pijus XII, matydamas prieš akis skaudžią žmonijos ateitį, patikėjo ir paaukojo Tavo Nekalčiausiai Širdžiai visą pasaulį, o ypatingai tas tautas, kurios dėl jų padėties Tau ypač yra brangios. Šių žmonių ir tautų pasaulį ir šiandien turime prieš akis. Tai besibaigiančio II tūkstantmečio pasaulis, šiuolaikinis mūsų pasaulis.
Bažnyčia, prisimindama Viešpaties žodžius: "Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones", "Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos", specialiai bažnyčia II Vatikano susirinkime naujai atgaivintu sąmoningumu pažvelgė į savo misiją pasaulyje. Dėl to, o žmonių ir tautų Motina, Tu, kuri gerai pažįsti visas jų kančias ir viltis, Tu, kuri motiniška širdimi jauti visas jų kovas tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir sutemų, sutemų, kurios žlugdo šiuolaikinį pasaulį, o žmonių ir tautų Motina, išgirsk šauksmą, kuriuo šv. Dvasios įkvėpti kreipiamės tiesiog į Tavo širdį. Kaip Viešpaties Motina ir ištikima Jo tarnaitė savo Meile apimk šį mūsų pasaulį, kurį Tau pavedame ir paaukojame kupini neramaus rūpesčio dėl žmonių ir tautų žemiškojo ir amžinojo likimo. Ypatingu būdu Tau pavedame ir paaukojame tuos žmones ir tas tautas, kuriems šio pavedimo ir paaukojimo labiausiai reikia.
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja, neatmesk mūsų maldų bandymuose ir pavojuose. Štai, būdami Tavo akivaizdoje, o Kristaus Motina, jausdami Tavo Nekalčiausios Širdies gerumą, trokštame drauge su visa bažnyčia dalyvauti tame pasiaukojime, kurį išreiškė Tavo Sūnus, iš meilės paaukodamas save Tėvui. "Dėl jų aš paaukoju save, — kalbėjo Jis, — paaukoju, kad ir jie būtų paaukoti tiesoje". Norime vienytis su mūsų Atpirkėju šiame pasiaukojime už pasaulį ir už žmones. Pasiaukojime, kuris Jo Dieviškoje Širdyje turi galią gauti nuodėmių atleidimą ir atgauti tai, kas buvo prarasta ar sugriauta. Šito pasiaukojimo galia apima visus laikus, visus žmones, visas tautas ir nacijas. Ji nugali visas blogio apraiškas, kurias tamsybių dvasia įstengia sukelti žmogaus širdyje ir istorijoje. Apraiškas, kurias iš tikrųjų yra sukėlusi mūsų laikais. O kaip giliai jaučiame šio žmonijos ir pasaulio paaukojimo reikalą. Reikia paaukoti šiuolaikinį pasaulį vienybėje su pačiu Kristumi. Pasaulis, tarpininkaujant bažnyčiai, turi dalyvauti per Kristų įvykusiame atpirkime. Tai mums sako šie Atpirkimo metai, ypatingas jubiliejus, kurį mini visa Bažnyčia.
Būk pagirta visos kūrinijos tarpe šiais šventaisiais metais. Tu, ištikima Viešpaties Tarnaite, kuri pačiu pilniausiu būdu paklusai Viešpaties kvietimui.
Būk pasveikinta Tu, kuri pačiu tobuliausiu būdu dalyvavai pasaulį atperkančiame savo Sūnaus pasiaukojime.
O Bažnyčios Motina, apšviesk Dievo tautą, einančią tikėjimo, vilties ir meilės keliu. Padėk mums gyventi Kristaus pasiaukojimo už visą šiuolaikinio pasaulio žmonijos šeimą tiesoje. Patikėdami Tau, Motina, pasaulį, visus žmones ir visas tautas, patikime Tau taip pat patį pasaulio pasiaukojimą, pavesdami jį Tavo Motiniškai Širdžiai.
O Nekalčiausioji Širdie, pagelbėk mums nugalėti blogio grėsmę, to blogio, kuris taip lengvai įsigali šiuolaikinių žmonių širdyse ir kuris savo neišmatuojamomis pasekmėmis jau yra apėmęs šiandieninį gyvenimą ir, kaip atrodo, yra užkirtęs kelius į ateitį.
Nuo bado ir nuo karo — išgelbėk mus! Nuo branduolinio karo, nuo neapskaičiuojamo visuotinio susinaikinimo, nuo bet kokio karo grėsmės — išgelbėk mus! Nuo nusikaltimų prieš gimstančią žmogaus gyvybę — išgelbėk mus! Nuo neapykantos ir nuo Dievo vaikų orumo slopinimo — išgelbėk mus! Nuo bet kokio neteisingumo socialiniame, tautiniame ir tarptautiniame gyvenime — išgelbėk mus! Nuo palinkimo nepaisyti Dievo įsakymų — išgelbėk mus! Nuo bandymų žmonių širdyse aptemdyti paties Dievo Tiesą — išgelbėk mus! Nuo gėrio ir blogio sąmonės praradimo — išgelbėk mus! Nuo nuodėmių prieš šv. Dvasią — išgelbėk mus! Išgelbėk mus!
Priimk, o Kristaus Motina, šitą kančios kupiną visų žmonių šauksmą, priimk šitą šauksmą, kuris išreiškia ir kitų bendruomenių šauksmą. Padėk mums šv. Dvasios galia nugalėti bet kokią nuodėmę, nugalėti žmogaus nuodėmę ir pasaulio nuodėmę, nuodėmę visose jos apraiškose. Teapsireiškia dar kartą pasaulio istorijoje begalinė išganančioji atpirkimo galia, Gailestingosios Dievo Meilės galia. Toji galia tesulaiko blogį, teperkeičia sąžines. Tavo Nekalčiausioje Širdyje visiems teapsireiškia vilties šviesa.
10. LIETUVOS JAUNŲJŲ KARTŲ PAVEDIMAS MARIJAI 1986 m.
Šv. Tėvas Jonas Paulius II 1986.VIII.31, sekmadienį, Romoje Žodyje maldininkams kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos 600 m. krikščionybės jubiliejų ir netrukus prasidėsiančius Šiluvos atlaidus pavedė Lietuvą Marijos globai: "... Paveskim Švč. M. Marijos globai ypatingai šios kilnios tautos jaunąsias kartas, kad jos sugebėtų su džiaugsmu ir pilnu atsakomybės pajutimu perimti iš savo tėvų šią neįkainojamą dovaną, kad įstengtų į ją pilnai įsigyventi, iš savo pusės didžiadvasiškai ir ištikimai ją perduoti kitiems..."
11. LIETUVIŲ TIKĖJIMO PAVEDIMAS MARIJAI 1987 m.
Iš popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinio laiško Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos Krikšto 600 metų jubiliejų: "... Visiško pasitikėjimo dvasioje šiandien kreipiuosi į Tave, o maloningoji Jėzaus Kristaus Motina, savo maldą jungdamas su Tavo vaikų lietuvių malda, kuria jie kupini pasitikėjimo šaukiasi Tavo pagalbos.
O Gailestingumo Motina! Ši tauta skuba pas Tave, pasivesdama Tavo globai: neatmesk jos maldavimo didžioje negandoje, gelbėk ją nuo pavojų, vesk ją pas savo Sūnų.
Tu, o Motina, esi tarytum Bažnyčios atmintis. Tu visada atmeni, savo širdyje saugoji atskirų žmonių ir ištisų tautų rūpesčius. Tau pavedu Lietuvos brolių ir seserų per šešis šimtmečius sutelktą ir išsaugotą paveldą. Prašau Tave, padėk jiems būti ir visada išlikti ištikimais Kristui ir Bažnyčiai.
Jums, garbingieji ir brangūs Broliai, Jūsų tikintiesiems ir visiems lietuviams, pasklidusiems pasaulyje, su nuoširdžia meile suteikiu mano Apaštalinį Palaiminimą.
Roma, prie šv. Petro, 1987.VI.5 diena, devintaisiais mano pontifikato metais"
Šiame laiške, aukščiau, yra pavedimas Dievui: "... Visos Bažnyčios vardu aš pavedu Dievui dvasinį Jūsų tautos tikėjimo paveldą ir maldauju: išsaugok ir palaimink tą darbą, kurį esi atlikęs per šešis šimtmečius!"
Pavedimas ilgesnis, šioje knygoje nepateikiamas, nes išeina už apibrėžtų jos ribų.
12. LIETUVOS IR RUSIJOS PAVEDIMAS MARIJAI 1987 m.
šv. Tėvas Jonas Paulius II laiką nuo 1987 m. Sekminių (VI.7) iki 1988 m. Marijos Ėmimo į Dangų (VIII.15) skyrė Marijos garbei, kad žmonija deramai pasiruoštų Kristaus atėjimo 2000 metų jubiliejui. Auroros užtekėjimas pranašauja Saulės patekėjimą (Lietuvoje Marijos metai pratęsti iki Nekalto Prasidėjimo XII.8).
Marijos metų vigilijoje 1987.VI.6 šv. Tėvas kalbėjo rožinį seniausioje Marijai skirtoje šventovėje Santa Maria Madžiore. Vienybėje su juo, šiuolaikinės technikos sujungti, kalbėjo rožinį tikintieji svarbiausiose visų kontinentų Marijos šventovėse.
šv. Tėvas sukalbėjo specialią Marijos metų maldą, kurioje pavedė Marijos globai Lietuvą ir Rusiją:
Marija, Išganytojo Motina, džiaugdamiesi mes skiriame Tau šiuos metus ir meldžiamės kasdien. Palaiminta esi!
Dievas Tėvas išrinko Tave dar prieš pasaulio sukūrimą savo Apvaizdos planams įvykdyti, o Tu patikėjai Jo meile ir paklusai Jo žodžiui. Tu — Dievo Sūnaus Motina, atvira širdimi ir su meile priėmusi Jėzų, kai Jis tapo žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją! Tu — šventosios Dvasios Sužadėtinė, apdovanota visomis malonėmis, apgaubta jos slaptingo ir galingo veikimo.
Tau pavedame Bažnyčią, kuri artėja į trečią tūkstantmetį. Bažnyčia Tave išpažįsta ir vadina Tave savo Gerąja Motina. Tu pranokai ją žemėje savo tikėjimu, — stiprink ją sunkumuose, išmėginimuose. Padaryk, kad Bažnyčia pasaulyje vis labiau ir labiau būtų mūsų intymios vienybės su Dievu ženklas ir tarpusavio vienybėn jungtų visą žmoniją.
Tau, o Krikščionių Motina, ypatingu būdu pavedame tas tautas, kurios šiais Tavo metais minės viena 600, kita 1000 Evangelijos priėmimo jubiliejų. Šių tautų istorija yra ryškiai paženklinta pamaldumu į Tave. Su meile pažvelk į jas. Suteik jėgų tiems, kurie kenčia dėl tikėjimo.
Tau, žmonių ir tautų Motina, pavedama visa žmonija su jos vargais ir viltimis. Suteik mums tikros išminties bei šviesos ir vesk laisvės ir teisingumo keliais. Kreipk visą žmoniją į vienybę ir taiką. Padaryk, kad visi atrastų Kristų — Kelią, Tiesą ir Gyvenimą!
Padėk mums, Mergele Marija, gyventi tikėjimu ir pasiekti Amžinojo Gyvenimo laimę.
O Geroji, o Malonioji, o Mieliausioji Dievo ir mūsų Motina Marija! Amen.
13. PASIAUKOJIMAS JĖZAUS IR MARIJOS ŠIRDIMS 1987 m.
1987.VI.28 Romoje ir Vilniuje švenčiant Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, šv. Petro ir Povilo, šv. Mikalojaus, šv. Teresės, šv. Rapolo, šv. Dvasios ir Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčiose buvo atskaitytas pasiaukojimas:
Švęsdami Krikšto 600 metų jubiliejų, mes, dėkingi Lietuvos katalikai, su meile aukojamės Jėzaus ir Marijos Širdims.
Gailestingoji Jėzaus Širdie! Atleisk mūsų nuodėmes, atgaivink dvasią ir įkvėpk tikros Dievo ir žmonių meilės.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie! Palaikyk ir stiprink mūsų tikėjimą ir dorą. Suburk vienybėn visus tautiečius Tėvynėje ir pasaulyje, laimink šeimas ir jaunimą.
Geroji Jėzaus Širdie! Priimk mūsų darbus, kūrybą ir vargus. Ugdyk mūsų ištikimybę Tau, Katalikų Bažnyčiai ir kilniam protėvių palikimui.
Nekaltoji mūsų Motinos Marijos Širdie! Tavo meilei ir globai su pasitikėjimu atiduodame savo, Tėvynės ir Bažnyčios ateitį. Amen.
14. PASIVEDIMAS ŠVČ. M. MARIJAI, SKAITOMAS KAUNO KUNIGŲ SEMINARIJOJE (ryto maldose)
K.: Savo Nekaltuoju Prasidėjimu, Marija!
A.: Padaryk skaistų mano kūną ir šventą mano sielą!
Visi: Mano Valdove ir Motina Marija, Tau save atiduodu. Tau pavedu šiandien savo akis, ausis, lūpas ir širdį — visą save. Dėl to prašau Tave, geroji Motina, saugoti ir ginti mane kaip savo nuosavybę.
Mano Valdove ir Motina Marija, atsimink, kad esu Tavo! Saugok mane, gink mane kaip savo nuosavybę. Amen.
15. KARDINOLO PAVEDIMAS LIETUVOS MARIJAI 1988 m.
1988.VI.29 šv. Tėvas Jonas Paulius II įvedė į Kardinolų kolegiją Lietuvos vyskupą, Kaišiadorių apaštalinį administratorių Vincentą Sladkevičių.
Kardinolas 1988.VII.3 Romoje per pamokslą pasakė, kad paveda Marijai mūsų Tėvynę.
16. PAVEDIMAS MARIJAI PASKUTINIO II TŪKSTANTMEČIO DEŠIMTMEČIO
šv. Tėvas Jonas Paulius II Romoje per Marijos Metų uždarymą 1988.VIII.15 kalbėjo: "Paveskime Švč. M. Marijos globai, globai Marijos, kuri yra Bažnyčios motina. Paveskime paskutinį antrojo tūkstantmečio dešimtmetį, viltis bei užmojus, gerai žinodami, kad mūsų gyvenimo tikslas yra Dievo Karalystė. Toji karalystė, kuri yra prasidėjusi su Jėzaus Kristaus įžengimu į Dangų ir Švč. M. Marijos Dangun paėmimu, toji Karalystė, kuri egzistuoja drauge su žmogiškąja istorija ir yra šios istorijos viršūnė bei tikslas.
Toliau šv. Tėvas išreiškė dėkingumą Dievui už malonių gausybę, kuria per ištisus metus naudojosi bažnyčia, nesuskaitomi būriai viso pasaulio tikinčiųjų.
Marijos metai pasibaigė, bet mūsų žvilgsniai ir toliau turi krypti į Mariją.
(Baigė malda į Mariją.)
O Motina, Tu pažįsti mus, Tu žinai, kad esame Tavo vaikai. Padėk žmonėms, padėk tautoms, padėk visai žmonijai pakilti. Pašalink tą grėsmę, kuri grūmoja didžiajai žmonijos šeimai. Stiprink mus, kad nepritrūktų jėgų, kad užtektų šviesos sprendžiant didžiąsias socialines problemas.
* * *
Kaip pirmasis pasiaukojimas Marijai 1656.IV.1 atnešė gausių vaisių, taip ir dabar paaukojimai ir pasiaukojimai suteikė nelauktų vaisių. Lietuva iškėlė tautinę vėliavą, užgiedojo tautos himną, konsolidavosi ir pradėjo visu frontu siekti laisvės. 1991 03 11 tapo nepriklausoma.
Ši dalis baigiama Atsidavimo Aktu Marijai ir Pasiaukojimu Nekalčiausiai Švč. M. Marijos Širdžiai, kalbamu Lietuvos bažnyčiose per Marijos šventes.
17. ATSIDAVIMAS ŠVČ. M. MARIJAI
Dievo Motina, Nesuteptoji Marija, Tau aukoju savo kūną ir sielą, visas maldas ir darbus, džiaugsmus ir kančias, visa, kas esu ir ką turiu.
Džiugia širdimi atsiduodu Tavo meilės vergijai. Palieku Tau visišką laisvę naudoti mane žmonijos išganymui ir šventosios Bažnyčios, kurios Tu esi Motina, reikalams. Nuo šiol visa noriu daryti su Tavimi, per Tave ir Tau. Žinau, kad savo jėgomis nieko nepasieksiu. O Tu viską gali, kas yra pagal Tavo Sūnaus valią, ir visados nugali.
Padaryk, Ištikimųjų Pagalba, kad mano šeima, parapija ir visa Tėvynė būtų Tavo ir Tavo Sūnaus Karalystė. Amen.
Šv. Tėvo Pauliaus VI patvirtintas ir apdovanotas atlaidais.
18. PASIAUKOJIMAS NEKALTAJAI ŠVČ. M. MARIJOS ŠIRDŽIAI
Marija, galingoji Mergele, gailestingoji Motina, dangaus Karaliene ir nusidėjėlių Gynėja, mes aukojamės Tavo Nekaltajai Širdžiai.
Aukojame Tau save ir savo gyvenimą: visa, ką turime, ką mylime ir kas esame. Tau tebūna skirtos mūsų kūno jėgos, širdis ir siela, Tau mūsų namų židiniai, šeimos ir Tėvynė. Visa, kas yra mumyse ir aplink mus, tepriklauso Tau ir tesinaudoja Tavo motiniška globa.
Kad šis mūsų pasiaukojimas būtų tvirtas ir nepaliaujamas, šiandien mes prie Tavo kojų atnaujiname Krikšto įžadus ir Pirmosios šventosios komunijos pasiryžimus.
Mes pasižadame visuomet drąsiai išpažinti šventąjį tikėjimą, visuomet, kaip dera tikriems katalikams, klausyti popiežiaus bei jo skirtų vyskupų.
Mes pasižadame stropiai laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų, sąžiningai švęsti sekmadienį ir įsakytomis dienomis uoliai dalyvauti šventosiose Mišiose.
Mes ryžtamės kaip galima dažniau naudotis dvasią stiprinančiomis religinėmis priemonėmis, ypač išpažintimi ir šventąja komunija.
Galingoji Dievo Motina, meilingoji mūsų Globėja, pasižadame iš visos širdies šventai darbuotis, kad išplistų Tavo Nekaltosios Širdies viešpatavimas ir tuo būdu mūsų ir visų žmonių sielose, mūsų Tėvynėje ir visame pasaulyje kuo greičiau ir kuo tvirčiau įsikurtų garbingojo Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus karalystė. Amen.
19. PASIAUKOJIMO JĖZAUS ŠIRDŽIAI ATNAUJINIMAS
1990.VI.14 Vilniuje kardinolas Vincentas Sladkevičius, Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji, stačiatikių atstovas vysk Krizostomas, valdžios atstovai — V.Landsbergis ir K.Prunskienė atnaujino 1934.VII.1 d. pasiaukojimą.
Lietuvių tauta, šių 1990 metų kovo 11 dieną atkūrusi savo valstybingumą ir šiandien, tų pačių metų birželio 14-tąją, minėdama savo gedulo ir Vilties dieną,
Ganytojų valstybės valdžios atstovų ir piliečių lūpomis ir širdimis atnaujina prieš 56-erius metus padaryta savo Tėvynės paaukojimą Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai, tardama:
Žmonijos Gelbėtojau Jėzau Kristau, Tavo Švenčiausiosios Širdies meilei ir globai mes pavedame savo Tėvynės Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Meldžiame - stiprink Bažnyčios ir Valstybės vadovus, apšviesk visuomenės, ūkio ir kultūros darbininkus, laimink šeimas, vaikus ir jaunimą. Suburk vienybėn svetur išblaškytus Lietuvos sūnus ir dukteris, sujunk mus Tėvynėje atlaidumo ir broliškumo ryšiais.
Atleisk mūsų nuodėmes bei klaidas, uždek širdis Dievo ir artimo meile, doros ir ištvermės pasiryžimu.
Priimk kaip garbingos ateities auką mūsų krašto žmonių iškentėtus vargus ir neleisk niekad svetimiems viešpatauti Nemuno ir Neries šalyje.
Geroji, Švenčiausioji Jėzaus Širdie, teateinie Tavo karalystė mūsų brangioje Lietuvoje!
Tekstai yra 1992 m. išleistame Liturginio maldyno 3-iame leidime.
1991.IX.8 Šiluvoje kardinolas, 10 vyskupų ir kunigai paaukojo Lietuvą Marijos Nekalčiausiai Širdžiai. Visose Lietuvos bažnyčiose taip pat buvo perskaitytas šis
20. PASIAUKOJIMAS NEKALČIAUSIAJAI MARIJOS ŠIRDŽIAI
Švenčiausioji Mergele Marija, Gailestingoji Motina, mes su meile aukojamės Tavo Nekaltajai Širdžiai. Aukojame Tau save ir savo gyvenimą: visa, ką turime, ką mylime ir kas esame. Tau atiduodame savo jėgas, širdis ir sielas, savo šeimas, jaunimą ir Tėvynę Lietuvą. Tegul mūsų kūryba, darbai ir vargai Tau priklauso ir naudojasi Tavo motiniška globa. Mes pasižadame drąsiai išpažinti šventąjį katalikų tikėjimą, visuomet klausyti popiežiaus ir jo skirtų vyskupų. Pasižadame stropiai laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų, būti blaivūs ir teisingi, dori ir vieningi. Galingoji Dievo Motina, meilingoji mūsų Globėja, mes pasižadame melstis ir uoliai darbuotis, kad Tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus Karalystė įsikurtų ir visų žmonių sielose, mūsų brangioje Tėvynėje ir visame pasaulyje. Amen.

21. 2018 m. vasario 11 d. 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lietuvos vyskupai aukojo iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai.

Lietuvos paaukojimas Švč. Mergelei Marijai – tai tikėjimo veiksmas, kuriuo:
išreiškiame pasitikėjimą Marija, kurią Jėzus mums patikėjo kaip Motiną, nuo kryžiaus sakydamas šv. Jonui: „Štai tavo Motina!“ (Jn 19, 27);
atnaujiname tikėjimą, puoselėtą mūsų tėvų ir protėvių, kurio dėka Lietuva tapo žinoma kaip Marijos žemė, o prieš 300 metų Trakų Dievo Motinos atvaizdas karūnuotas popiežiaus pašventintomis karūnomis;
artėjant Vasario 16-ajai, kai švęsime Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 metų Jubiliejų, Marijos globai patikime Lietuvos dabartį ir ateitį, su dėkingumu atmindami visus, kurių dėka ją turime.

Vasario 11-ąją kviečiame visus nuoširdžiai jungtis į šį bendrą tikėjimo aktą, gausiai susiburiant Trakuose, taip pat kiekvienoje Lietuvos parapijoje, ir kartu su savo kunigais šv. Mišių metu, prieš tikėjimo išpažinimą, vienu balsu ištariant Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai žodžius.
Negalinčius atvykti į Trakus ar į savo bažnyčią kviečiame jungtis į šį tikėjimo veiksmą LRT televizijos ar Marijos radijo tiesioginių transliacijų iš Trakų bazilikos pagalba.
Lietuvos paaukojimo Mergelei Marijai maldą šiais Jubiliejiniais Trakų Dievo Motinos metais dažnai kalbėkime parapijose, bendruomenėse, šeimose ar asmeniškai.
Švč. Mergelė Marija tegloboja Lietuvą ir kasdien tekreipia mūsų žvilgsnį į savo Sūnų, kviesdama įsiklausyti į Jo žodį ir Juo sekti. Juk Kristus Jėzus – mūsų viltis! (1 Tim 1, 1). Lietuvos vyskupai

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai

Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui.
Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji,
vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos,
Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą.
Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais.
Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą.
Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu.
Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir vestų į šventumą bei leistų būti ištikimais Gerosios Dievo naujienos nešėjais.
Pavedame kenčiančių, ligonių ir senelių kantrybę, kad ji mus skatintų gailestingumo darbams ir nesavanaudiškai pagalbai.
Pavedame mūsų žmonių troškimą kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą visuomenę, kad visa Lietuva gyventų laisvėje.
Marija, Tu iš kunigaikščių miesto Trakų nuo seno meilingai globoji Lietuvos žmones. Padėk mums gyventi taip, kaip trokšta Nekaltoji Tavo Širdis, ir savo darbais teikti garbę Dievui, kuris gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

22. Popiežiaus Benedikto XVI Pasiaukojimas Nekalčiausiajai Švč. M. Marijai

Marija, Nepalytėtoji Motina, mes, Tavo Sūnaus sūnūs ir Jo kunigai, šioje malonių vietoje, į kurią mus subūrė Tavo Sūnaus Jėzaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, meilė, pasivedame Tavo motiniškajai širdžiai, kad ištikimai išpildytume Tėvo valią.
Žinome, kad be Jėzaus negalime nieko gero nuveikti (plg. Jn 15,5).
Ir tik per Jį, su Juo, ir Jame būsime pasauliui išganymo įrankiais.
Šventosios Dvasios Sužadėtine, išmelsk mums neįkainojamą persikeitimo malonę Kristuje.
Padėk mums ir padaryk, kad Tavo Sūnus Kristus gimtų mumyse per tą pačią Dvasios galią, kuri apdengė Tave savo šešėliu ir padarė Išganytojo Motina.
Nes tuo būdu Bažnyčia galėtų būti atnaujinta per šventus kunigus, perkeistus malone To, kuris visa kuria naujai.
Gailestingumo Motina, tai tavo Sūnus Jėzus pakvietė mus, kad mes, kaip Jis, taptume pasaulio šviesa ir žemės druska (plg. Mt 5,13-14).
Padėk mums savo galingu užtarimu, kad niekada nepaniekintume šio kilnaus pašaukimo ir nepasiduotume savo egoizmui, pasaulio vilionėms ir blogio kurstymams.
Paslėpk mus savo tyrume, Saugok mus savo nuolankume ir apglėbk mus savo motiniška meile, kuri spindi daugelyje Tau pašvęstų sielų ir jas padarė tikromis dvasinėmis motinomis.
Bažnyčios Motina, mes, kunigai, norime būti ganytojais, kurie negano patys savęs, bet dėl brolių ir seserų atsiduoda Dievui, taip atrasdami pilnatvę ir laimę.
Trokštame ne tiktai žodžiais, bet ir gyvenimu kiekvieną dieną nuolankiai kartoti „štai esu“.
Tavo vedami, norime būti Dievo Gailestingumo apaštalais ir kiekvieną dieną pilni džiaugsmo aukoti Šventąją Altoriaus Auką ir visiems prašantiems teikti Sutaikinimo Sakramentą.
Malonių Tarpininke ir Užtarėja, įtraukta į vienintelį visuotinį Kristaus tarpininkavimą, išprašyk mums pas Dievą visiškai naują širdį, kuri mylėtų Dievą visomis jėgomis ir tarnautų Žmonijai, kaip Tu.
Pakartok Viešpačiui savo įtikinančius Žodžius: ,Jie nebeturi vyno“ (Jn 2,3), kad Tėvas ir Sūnus vėl išlietų ant mūsų Šventąją Dvasią.
Tavo nuolatinis buvimas tarp mūsų, žadina mums nuostabą ir dėkingumą, todėl visų kunigų vardu trokštame kreiptis: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?“ (Lk 1,43).
Mūsų Motina amžiais, nenustok mūsų „lankyti“, guosti ir remti.
Skubėk mums pagelbėti ir išvaduok nuo visokių grėsmių.
Šiuo pasiaukojimu ir pasišventimu trokštame, kad giliai ir visiškai visam mūsų gyvenimui ateitum į mūsų žmogystę ir kunigystę.
Lai Tavo buvimo dėka naujai pražysta mūsų vienišumo dykuma ir sušvinta saulė ant mūsų sutemos.; Lai po audros atsiranda ramybė, kad kiekvienas žmogus pamatytų Dievo Išganymą, per įspaustą mūsų širdyse Jėzaus vardą ir veidą! Amen,

Šv. Tėvas Benediktas XVI Šv. Petro a. Romoje 2010 06 11

23. Popiežius Pranciškus laišku pakvietė visus Bažnyčios vyskupus dvasinėje vienybėje su juo paaukoti Rusiją ir Ukrainą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai ir šią proga į savo šventoves paaukojimo maldai pakviesti visą šventąją Dievo tautą, kad vieningai ir galingai kreiptųsi į Taikos Kunigaikščio Motiną.
2022 03 25 Vatikano bazilikoje:
PAAUKOJIMO NEKALTAJAI MARIJOS ŠIRDŽIAI AKTAS
O Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina, kreipiamės į tave šią sielvarto valandą. Tu esi mūsų Motina, tu mus myli ir pažįsti: niekas, kas mums svarbu, nėra nuo tavęs paslėpta. Gailestingumo Motina, daug kartų esame patyrę tavo švelnią globą, ramybę mums teikiantį tavo artumą. Tu visada vedi mus pas Jėzų, Taikos Kunigaikštį.
Tačiau mes nuklydome nuo taikos kelio. Pamiršome praėjusio šimtmečio tragedijų pamokas, milijonus žmonių, žuvusių pasauliniuose karuose. Nepaisome įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme kaip tautų bendrija, ir išduodame tautų taikos svajones bei jaunimo viltis. Susirgome godumu, užsisklendėme nacionalistiniuose interesuose, leidome, kad mus paralyžiuotų abejingumas ir savanaudiškumas. Ėmėme nepaisyti Dievo, gyventi su savo melu, kurstyti agresiją, naikinti gyvybes ir kaupti ginklus, pamiršdami, kad esame savo artimo ir mūsų bendrų namų sergėtojai. Karu išdarkėme žemės sodą, nuodėme sužeidėme Tėvo, kuris nori, kad būtume broliai ir seserys, širdį. Tapome abejingi visiems ir viskam, išskyrus save. Su gėda sakome: „Atleisk mums, Viešpatie!”
Nuodėmės skurde, mūsų nuovargyje ir silpnume, blogio ir karo neteisybės slėpinyje tu, šventoji Motina, mums primeni, kad Dievas mūsų neapleidžia, bet ir toliau žvelgia į mus su meile, trokšdamas mums atleisti ir mus prikelti. Tai jis davė mums tave ir tavo Nekalčiausiojoje Širdyje suteikė prieglobstį Bažnyčiai ir žmonijai. Dėl Dievo gerumo tu esi su mumis ir švelniai mus vedi net per tamsiausius istorijos vingius.
Tad bėgame pas tave, beldžiamės į tavo Širdies duris, mes, tavo mylimi vaikai, kurių niekada neapleidi ir kuriuos ragini atsiversti. Šią tamsią valandą ateik mums į pagalbą ir mus paguosk. Kartok kiekvienam iš mūsų: „Štai aš, tavo Motina“. Tu žinai, kaip atitirpinti mūsų širdis ir išnarplioti mūsų laikų mazgus. Į tave sudedame savo viltis. Žinome, kad ypač išmėginimų metu tu nepaniekini mūsų prašymų ir ateini mums į pagalbą.
Tu Galilėjos Kanoje paankstinai savo sūnaus veiklos pradžią ir pasaulis pamatė pirmąjį Jėzaus stebuklą. Kai šventė virto liūdesiu, tu jam pasakei: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 3). O Motina, sakyk tai dar kartą Dievui, nes šiandien baigėsi vilties vynas, džiaugsmas išblėso, išskydo brolybė. Mes iššvaistėme žmogiškumą, praradome taiką. Išmokome smurto ir naikinimo. Mums skubiai reikia tavo motiniškos pagalbos.
Tad priimk, Motina, šį mūsų maldavimą.
Tu, Jūros Žvaigžde, neleisk mums nuskęsti karo audroje.
Tu, Naujosios Sandoros Skrynia, įkvėpk susitaikymo projektus, rodyk į jį kelius.
Tu, Dangaus Žeme, sugrąžink į pasaulį dieviškąją darną.
Užgesink neapykantą, numalšink kerštą, išmokyk mus atleisti.
Išgelbėk mus nuo karo, apsaugok pasaulį nuo branduolinės grėsmės.
Rožinio Karaliene, pažadink mumyse troškimą melstis ir mylėti.
Žmonijos Karaliene, parodyk žmonėms brolybės kelią.
Taikos Karaliene, išmelsk pasauliui taiką.
Tavo ašaros, Motina, teišjudina mūsų užkietėjusias širdis. Tegul dėl tavo ašarų vėl pražysta šis slėnis, kurį mūsų neapykanta pavertė dykuma. Ginklų žvangesiui dar netylant, tegul tavo malda mus nuteikia taikai. Tegul tavo motiniškos rankos švelniai paliečia tuos, kurie kenčia ir bėga nuo bombų. Tegul tavo motiniškas apkabinimas paguodžia tuos, kurie buvo priversti palikti savo namus ir šalį. Tegul Tavo Sopulingoji Širdis mus paskatina atjausti, atverti duris ir rūpintis sužeistais bei atstumtais žmonėmis.
Šventoji Dievo Motina, kai tu stovėjai prie kryžiaus, Jėzus, matydamas šalia esantį mokinį, pasakė tau: „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26): taip jis tau patikėjo kiekvieną iš mūsų. Paskui mokiniui ir kiekvienam iš mūsų jis tarė: „Štai tavo motina“ (27 eil.). Motina, mes norime priimti tave į savo gyvenimą ir istoriją. Šią valandą pavargusi ir nusiminusi žmonija kartu su tavimi stovi prie kryžiaus. Žmonija nori paaukoti save tau, o per tave – Kristui. Tave su meile gerbiančios ukrainiečių ir rusų tautos kreipiasi į tave, nes tavo Širdis plaka joms ir visoms karo, bado, neteisybės bei vargo draskomoms tautoms.
Todėl, Dievo Motina ir mūsų Motina, iškilmingai pavedame ir paaukojame save, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą, tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Priimk šį mūsų pasiaukojimą, kurio žodžius tariame su pasitikėjimu ir meile; suteik, kad liautųsi karas ir pasaulyje įsiviešpatautų taika. Iš tavo Širdies išsiveržęs „Taip“ atvėrė istorijos duris Taikos Kunigaikščiui; tikime, kad per tavo Širdį vėl ateis taika. Tau mes paaukojame visos žmonių šeimos ateitį, tautų poreikius ir lūkesčius, pasaulio nerimą ir viltis.
Tegul per tave žemėje išsilieja Dievo gailestingumas ir mūsų dienos vėl tegul slenka pagal švelnų taikos ritmą. Moterie, ištarusi „Taip“, ant kurios nužengė Šventoji Dvasia, sugrąžink į mūsų tarpą Dievo darną. Tu, kuri esi „gyvasis vilties šaltinis“, sudrėkink išdžiūvusias mūsų širdis. Tu, kuri savo įsčiose nuaudei Jėzaus žmogystę, padaryk mus bendrystės kūrėjais. Tu, kuri vaikščiojai mūsų keliais, vesk mus taikos takais. Amen.