8 SKYRIUS. LDK MARIJOS ŠVENTOVĖS

PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

Dėl šio skyriaus abejojau visą laiką. Ar tikslinga jį dėti. tuo labiau kad dabartinė šių stebuklingų Marijos paveikslų būklė nenustatyta. Šis
skyrius — tai perrašymas iš kun. Fridricho Aloyzo knygos "Historye Cudownych obrazow Najsw. Marye P. w Polsce", IV tomo, Krakove, 1911.
Kun. Aloyzo knyga tapo retenybe. Kad ji būtų išleista pakartotinai, nenumanau. Tad kelių vietovių iš buvusių Mogiliovo arkivyskupijos ir
Lucko-Žitomiro vyskupijos išvardijimas padės kitiems tos srities mėgėjams ir tyrinėtojams. Nurašytos ne visos vietos, tik svarbesnės.
Sunumeruotos be sistemos, padrikai.

1. FAŠČUVKA

VIETA. Prie Oršos (Horeckio pavietas).

ISTORIJA. Zigmantas III 1617 m. dovanojo Faščuvkos kaimą jėzuitams iš Oršos. Jie pastatė bažnyčią. Didžiajame altoriuje įtaisė Švč. Dievo
Motinos paveikslą, kuris netrukus pagarsėjo ypatingomis malonėmis.

1754 m. buvo pradėta statyti įspūdinga romaninio stiliaus šventovė. Dabartiniu metu (1911 m.) ji yra didžiausia Baltarusijoje. 1776 m. Faščuvka
tampa parapija. Jėzuitų metraščiuose minimi keli pagijimo atvejai, įvykę su Faščuvkos Švč. M. Marijos užtarimu. Parapijos archyve duomenų
apie gautas malones nėra. Bet apie jas liudija 131 votas, kurie yra sudėti prie didžiojo altoriaus dviejose spintelėse. Dauguma votų be užrašų.
Seniausias užrašas yra 1807 m.

Didelis tikinčios liaudies pasitikėjimas Švč. Motina rodo, kad ji dalija savo malones tikintiesiems. Šis Dievo Motinos paveikslas sutraukia
dideles maldininkų minias. Didžiausios iškilmės būna Švč. M. Marijos Aplankymo, Kryžiaus Išaukštinimo švenčių metu.

APRAŠYMAS (pagal nuotrauką). Marija iki pusės. Dešinėje rankoje laiko skeptrą, kairėje — Kūdikį. Jis kairėj rankoj laiko knygą, dešine laimina.
Marija kiek pasisukusi į kairę. Jėzus pasisukęs kiek į dešinę. Abu su karūnomis. Už jų galvų saulės su vingiuotais spinduliais. Atrodo, kad
paveikslas su aptaisu. Marijos apsiaustas papuoštas pavienėmis gėlėmis. Viršuje rėmai yra figūriniai.

2. ŠKLOVAS

VIETA. Dešinėje Dnepro pusėje, 32 varstai į šiaurę nuo Mogiliovo.

ISTORIJA. Miestelis XVI a. priklausė Chodkevičiams. Trakų vaivadai Aleksandrui Chodkevičiui kartą grėsė didelis pavojus nuskęsti per išvyką
Italijon. Skęsdamas jis prisiekė įstoti į vienuolyną ir pašvęsti save Dievo tarnybai, kad tik būtų išgelbėtas. Jis išsigelbėjo. Tačiau vaivada
dvasinio pašaukimo nejautė. Jis kreipėsi į popiežių, kad šis atleistų jį nuo duotos priesaikos. Popiežius vaivadą atleido nuo priesaikos, bet
įpareigojo pastatyti dominikonų vienuolyną. Laimingai grįžęs į tėvynę, vaivada pastatė Šklove šv. Tomo Akviniečio bažnyčią ir vienuolyną ir
atidavė juos dominikonams. Bažnyčiai padovanojo Švč. M. Marijos paveikslą iš savo pilies koplyčios. Paveikslas buvo laikomas stebuklingu,
nes prie jo praregėjo vienas aklas žmogus. Pagarsėjo ir kitais stebuklais, apie kuriuos liudija pakabinti votai. Smulkesnių žinių apie tai nėra. 1846
m. dominikonų vienuolynas buvo uždarytas. Bažnyčia sugriuvo. 1849 m. iš tikinčiųjų aukų Šklove pastatyta nauja bažnytėlė šv. Petro ir Povilo
titulo. Ten didžiajame altoriuje buvo pakabintas ir senasis Marijos paveikslas, laikomas stebuklingu. 1907 m. jis buvo atnaujintas. Paveikslą
puošia keli votai. Didžiausios iškilmės bažnyčioje — Švč. M. Marijos Rožinės šventė.

3. BORISOVAS

VIETA. Prie Minsko, kairėje Berežinos pusėje.

ISTORIJA. Parapijinė bažnyčia pastatyta 1642 m. Mūrinė baigta statyti 1826 m. Čia yra senoviškas medinės bažnyčios gaisro metu išgelbėtas
Švč. Dievo Motinos paveikslas. Jame Marija vaizduojama su Kūdikiu ant rankų. Pieštas ant medinės lentos. Papuoštas sidabriniu aptaisu. Su
karūnomis. Jis nuo seno garsėjo ypatingomis malonėmis, bet dabar jau mažai kas apie tas malones prisimena. Seną parapijos archyvą sunaikino
gaisras. Liaudies padavimai išblėso iš katalikų atminties. Katalikų persekiojimo laikais išnyko visi šio paveikslo stebuklingi ženklai. Ir votai buvo
parduoti. Baimintasi, kad valdžia, sužinojusi apie paveikslo stebuklingumą, gali bažnyčią uždaryti ar paversti cerkve, o paveikslą atimti. Todėl
prie jo nėra votų. Bet pastaraisiais metais pamaldumas tam paveikslui vėl pamažu atgyja. Su didelėmis iškilmėmis čia yra švenčiamos Švč.
Mergelės Marijos šventės.

4. IZVALTA (UŽVALDA)

VIETA. Latvijoje į šiaurės vakarus nuo Kraslavo.

nuotrauka

ISTORIJA. Čia nuo 1625 m. veikė jėzuitų bažnyčia. 1701 m. bažnyčia buvo perstatyta. Jos titulas yra Marijos Magdalenos. 1896 m. pastatyta
nauja mūrinė bažnyčia, pavadinta šv. Mykolo vardu. Į naująją bažnyčią perkeltas ir senas jėzuitų mylimas Marijos paveikslas, kurį puošia
sidabrinis aptaisas, karūnos ir keletas votų.

Šis paveikslas nuo seno priklausė jėzuitams. Jis XVII a. buvo Tartu (Dorpato) jėzuitų bažnyčioje. Švedams užėmus Tartu, jėzuitai iš čia turėjo
pasitraukti. 1625 m. jie persikėlė į Kraslavą, kartu pasiėmė ir paveikslą. Vėliau, apie 1817-1819 m., jėzuitai savo misijų stotį perkėlė į Izvaltą. Čia
atsivežė ir minėtą stebuklingu laikomą Marijos paveikslą. 1820 m. jėzuitai turėjo su juo atsisveikinti, nes caro valdžios dekretu buvo išvaryti už
Rusijos sienų. Paveikslas liko bažnyčioje.

Apie paveikslo stebuklingumą dabar mažiau šnekama. Bet prie senų votų prisidėjo ir visai naujas su užrašu: "Už išgelbėjimą nuo kariuomenės".
Votą pakabino jaunuolis, turėjęs būti pašauktas į kariuomenę. Jis pasivedė Švč. Motinos globai ir, visų nustebimui, nebuvo pašauktas.

Į didelius atlaidus, ypač Švč. M. Marijos šventes — Žolinę, Gimimo, Nekalto Prasidėjimo, Aplankymo — Izvalton atvyksta 4-5 tūkstančiai
maldininkų.

5. AGLUONA

VIETA. Preilių rajonas (Latvija).

nuotrauka

ISTORIJA. Miestelis įsikūręs tarp miškų. Pavadinimas kilo nuo latviško žodžio "aglenia" — eglė. Čia 1700 m. dideliame miške Vitebsko
iždinininko žmona Ieva Šostavicka — Dadziboga pastatė bažnyčią ir vienuolyną dominikonams. Pavedė skelbti jiems latvių tautoje šventąjį
katalikų tikėjimą. 1768 m. ta medinė bažnyčia sudegė. Tėvai dominikonai bažnyčios vietoje pastatė naują, didelę mūrinę bažnyčią, galinčią
sutalpinti 6 000 maldininkų. Bažnyčia konsekruota 1800 m. vysk. Jono Benislausko.

Virš didžiojo altoriaus įrengtas kitas, lyg ir atskiras altorius, prie kurio veda laiptai. Čia yra tikra stebuklais išgarsėjusio Trakų Švč. Mergelės
Marijos paveikslo kopija. Dominikonai savo įkvepiančiais pamokslais ir iškilmingomis pamaldomis sužadino vietinių gyventojų širdyse
nuoširdžią meilę ir pagarbą Švč. Išganytojo Motinai. Latviai, rinkdamiesi prie Agluonos Marijos paveikslo, gaudavo iš Jos paguodos,
nežemiškos globos, o neretai ir stebuklingų malonių jau nuo pat šios šventovės pastatymo.

Agluonos Marijos paveikslas nutapytas ant ąžuolinės lentos. Švč. Dievo Gimdytoja jame vaizduojama iki pusės. Ji dešine ranka prilaiko ant
kelių sėdintį Kūdikį, kairėje rankoje turi gėlių puokštę. Dieviškasis Kūdikis dešinę ranką laiko prie šono, o kairę šiek tiek pakeltą į viršų.

Apie 1800 m. buvęs Agluonos vienuolyno auklėtinis ir šio paveikslo garbintojas Dombrovskis papuošė jį nauju sidabriniu paauksuotu aptaisu,
spinduliais ir karūna su brangakmeniais. Tai — jo dėkingumo Marijai už patirtas iš Jos malones išraiška. Be to, paveikslą puošia keliasdešimt
smulkesnių votų.

Agluonos Švč. Mergelė garsėjo įvairiomis malonėmis visame krašte. Kartą prasidėjęs gaisras galėjo vėl sunaikinti visą miestelį ir bažnyčią.
Tačiau Marijos globa pasitikintys vienuoliai išmeldė, kad gaisras padarytų kuo mažiausiai nuostolių. Žmonės tikėjo, kad pasikliovimas Marija,
malda prie Agluonos Dievo Motinos paveikslo padeda nelaimėje, apsaugo nuo gaisrų, ligų, taip pat padeda moksle, siekiant gyvenimo tikslo.
Žmonių atmintyje išliko atsitikimas, kai vietinis valstietis kreipėsi į Mariją pagalbos, kad išgelbėtų jo skęstantį kūdikį. Vanduo išnešė kūdikį
prie krante augusių krūmų. Žmonės, išgirdę vaiko šauksmą, išgelbėjo jį. Priešais Agluonos Marijos paveikslą kabo brangi sidabrinė lempa. Tai
dar viena to paveikslo garbintojo dovana, 1820 m. atsiųsta iš Peterburgo. Vaikystėje jis neteko tėvų. Našlaitį priglaudė dominikonai, davė jam
pradinį išsimokslinimą, išugdė pamaldumą ir pasitikėjimą Švč. Mergele. Jaunystės metais jis paliko Agluoną, vėliau tapo žymiu Peterburgo
valdininku. Atsiuntė tą lempą bei nemažai pinigų, pareikšdamas, kad už savo gyvenimo sėkmę ir nesuskaičiuojamas malones dėkoja Švč.
Motinai. Jis tiki, kad Jos globa padėjo jam gyvenimo kelyje.

1856 m. caro valdžios nutarimu dominikonai iš Agluonos buvo išvaryti. Bažnyčia paversta parapijine, o vienuolynas — rekolekcijas vedančių
kunigų namais. Nebuvo rengiamos didelės iškilmės, nes du likę kunigai vos spėdavo patarnauti parapijiečiams, kurių buvo 8500.

Marijos garbė Agluonoje tebegyvuoja. Kaip ir anksčiau, čia atvyksta gausūs maldininkai ne tik iš Latvijos, bet ir iš Lietuvos. Didesnių švenčių
dienomis tylų ir kuklų miestelį užpildo apie 10 tūkst. žmonių.

Seniau dominikonai užrašinėjo čia gaunamas malones specialioje knygoje. Ta knyga, kaip ir kiti vienuolyno dokumentai, dingo uždarius
vienuolyną.

(L. "Dominik Chodžko. Aglon. Kosciol i klasztor 00 Domininkanow". Warschawa, 1856.)

6. NESVYŽIUS

ISTORIJA. Prie Nesvyžiaus suklestėjimo labai daug prisidėjo Kristupas Radvila Našlaitėlis, Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Našlaitėlio
laikais pastatyta puiki pilis, pakviesti jėzuitai, jiems pastatyta puiki bažnyčia. Be to, įsteigti pranciškonų ir benediktinų vienuolynai. Tačiau caro
valdžia 1866 m. visus vienuolynus uždarė, jų turtus išgrobstė. Maža kas beliko iš Nesvyžiaus įžymybių. Liko tik parapijinė bažnyčia ir, katalikų
džiaugsmui, du Švč. M. Marijos paveikslai, anksčiau garsėję stebuklais.

1. Karaliaus Jono Sobieskio paveikslas.

Šis paveikslas buvo Nesvyžiaus pilies koplyčios altoriuje. Jo istorija tokia. 1683 m. po garsaus pergalingo mūšio prie Vienos su turkais
Krokuvos kaštelionas Stanislovas Jablonskis pastebėjo tarp griuvėsių kažkokį aplamdytą daiktą. Pakėlęs jį pamatė, kad tai Švč. M. Marijos
Loretiškės paveikslas su užrašu: "Su tuo paveikslu nugalėsi, Jonai, su paveikslu nugalėtojas bus Jonas". Kaštelionas nunešė šį paveikslą
karaliui, kuris liepė išaiškinti, iš kur jis atsirado. Bet nieko sužinoti nepavyko. Tada Jonas Sobieskis paveikslą pakabino savo lauko altoriuje ir tą
altorių vežiodavosi. Jonui Sobieskiui mirus, paveikslas kaip dovana atiteko Mikalojui Radvilai. Pastarasis Nesvyžiaus pilyje įrengė tam
paveikslui koplyčią. Vysk. Antanas Tiškevičius 1758 m. ją pašventino. Paveikslas buvo vadinamas Švč. Dangaus Karalienės. Prie jo Radvilų
giminės atstovai ir kiti besimeldžiantieji patirdavo įvairių malonių.

2. Švč. Dievo Motinos paveikslas Slucko vartuose.

Nesvyžiaus pilį iš trijų pusių supa ežeras. Iš ketvirtos pusės pilis buvusi aptverta siena, kurioje buvę Slucko vartai. Nesvyžiaus gyventojai
virš vartų 1700 m. įrengė koplyčią ir pakabino joje Švč. Dievo Motinos paveikslą, kurį vietiniai ir aplinkiniai žmonės labai garbino.

Karolis Radvila 1788 m. tą koplyčią atnaujino. Dėl carinės valdžios persekiojimo ji ilgą laiką buvo apleista. Tik 1900 m. tikinčiųjų aukomis
atnaujinta. Atgimė ir pamaldumas Švč. Mergelei.

Slucko vartų koplyčios paveiksle Marija vaizduojama su Kūdikiu ant rankų. Paveikslą dengia sidabrinis aptaisas. Įvairūs votai liudija apie čia
gaunamas malones (...). Net ir pravoslavai gerbia šį paveikslą. Yra ir neseniai patirtų malonių. Antai viena moteris sunkiai sirgdama padarė
įžadą, jeigu pasveiks, ir netrukus buvo išklausyta. Būta ir kitų malonių, bet niekas jų neužrašė.

Be minėtų dviejų paveikslų, Nesvyžiuje stebuklingais buvo laikomi dar du.

Moterų benediktinių vienuolyno bažnyčios didžiajame altoriuje buvo Apreiškimo Švč. Mergelei paveikslas, papuoštas sidabriniu aptaisu,
karūna ir brangakmeniais. Šį paveikslą kartu su bažnyčia paėmė schizmatikai.

Dar vienas stebuklingas paveikslas buvo dominikonų bažnyčioje. Jis vaizdavo Švč. M. Mariją iki pusės, sudėtomis ant krūtinės rankomis. Taigi
paveikslas buvo panašus į Aušros Vartų, bet be karūnos. 1866 m. ši bažnyčia buvo paversta schizmatikų cerkve, o minėtas paveikslas dingo.
Tik vėliau atsitiktinai rastas ant parapijinės bažnyčios aukšto. Radvilų rūpesčiu jis buvo atnaujintas ir pakabintas vienoje Nesvyžiaus pilies
salių.

Lucko — Žitomyro vyskupija. (Aprašyti garsiausi dabar Ukrainos stebuklingi Marijos paveikslai.)

7. BERDIČEVAS

ISTORIJA. Čia yra visoje Ukrainoje garsi katalikų šventovė su taip pat garsiu stebuklingu Marijos paveikslu. Iki 1756 m. buvo aprašyti 253
stebuklai ir ypatingos malonės, patirtos prie šio paveikslo. Tarp jų — 14 mirusiųjų atgaivinimų, 19 praregėjimų, 10 invalidų pagijimų ir dar 126
kitokie sunkių ligonių išgijimai.

Paveikslas yra dvasinės vyresnybės patvirtintas stebuklingu ir leista jį tokiu skelbti. 1775 m. Apaštalų Sosto leidimu paveikslas buvo pirmą
kartą vainikuotas. 1856 m. vainikuotas antrą kartą, nes senąsias karūnas pavogė šventvagiška ranka.

Berdičeve iškilmingai švenčiama Dievo Motinos Škaplierinės ir kitos Švč. Marijos garbei skiriamos šventės.

Paveikslas yra parapijinės bažnyčios didžiajame altoriuje, sidabriniuose rėmuose. Jis daro labai gerą, maldai nuteikiantį įspūdį. Be karūnų,
dovanotų popiežiaus Pijaus IX, paveikslą puošia puikus sidabrinis aptaisas ir tūkstančiai votų, iškabinėtų po visą altorių. Į Berdičevą plaukia
maldininkai iš visos Ukrainos.

(Berdičevas yra 150 km į pietvakarius nuo Kijevo. Didingas bažnyčios ansamblis 1940 m. buvo uždarytas ir nusiaubtas. Dabar restauruojamas.
Paveikslo likimu nepasidomėjau.)

nuotrauka

APRAŠYMAS (pagal paveiksliuką). Rėmai nepaprastai meniški, išdrožinėti turbūt iš medžio. Marija paveiksle iki pusės. Su apsiaustu,
papuoštu gėlėmis. Ant dešinio peties žvaigždė. Ant kairės rankos laiko Kūdikėlį, o dešinę ranką uždėjus ant kairiosios su atkištais į priekį
dviem pirštais. Kūdikėlis taip pat gėlėtu drabužiu iki pėdų. Su sandalais. Dešine ranka laimina dviem pirštais. Kairėje rankoje laiko didoką knygą.
Marija žiūri pagal vieną paveiksliuką tiesiai, pagal kitą — kiek kairėn. Jėzus žvelgia į dešinę. Abu su karūnomis.

8. LETIČEVAS

VIETA. 45 km į rytus nuo Chmelnickio.

ISTORIJA. Dominikonai čia atvyko 1606 m. Atsivežė ir Švč. M. Marijos paveikslą. Bet pradžioje jų nepriėmė tuometinis miesto seniūnas Jonas
Potockis, Liuterio šalininkas. Todėl dominikonai įsikūrė priemiestyje, nedidelėje trobelėje. Kartą mišių metu virš tos trobelės pasirodė kažkokia
ypatinga, nežemiška šviesa. Tai buvo palaikyta akivaizdžiu stebuklu. Tada ir pats seniūnas, pripažinęs šį reginį stebuklingu, pakvietė
dominikonus į miestą, o paveikslą, nuo kurio sklido ši nežemiška šviesa, priglaudė savo pilyje. Netrukus šis paveikslas pagarsėjo įvairiomis
malonėmis. Kad Marijos garbintojai čia patyrė gausių malonių, liudija ir tas faktas, jog 1636 m. votų vertė siekė 10 000 auksinių. Tačiau
barbariškas Chmelnickio vadovaujamas kazokų užpuolimas sunaikino tą dėkingumo paminklą. Kazokai dalį vienuolių išvijo iš Letičevo, kitus
išžudė, o bažnyčią apiplėšę bedieviškai pavertė arklide. Šventas paveikslas buvo laimingai išgelbėtas ir išgabentas į Lvovą, kur jis Dievo
Kūno bažnyčioje išbuvo iki 1722 m. 1722.VII.1 paveikslas vėl grįžo į Letičevą. Ir vėl garsėjo stebuklais. Imta stebuklus užrašinėti. Bažnytinė
valdžia, ištyrusi čia patirtas malones, jas patvirtino. 1778 m. paveikslas Apaštalų Sosto leidimu buvo vainikuotas. Netrukus po to dominikonų
vienuolynas buvo uždarytas, o jų bažnyčia paversta parapijine. Nelaimingi buvo 1854 metai, kai gaisras beveik visiškai sunaikino tą šventovę.
Tačiau stebuklingas paveikslas buvo laimingai išgelbėtas. Vietinių gyventojų pasiaukojimo ir dosnumo dėka ši Dievo Motinos šventovė vėl
buvo atstatyta.

Kasmet į Švč. Mergelės Marijos Aplankymo atlaidus VII.2 atvyksta tūkstančiai žmonių. Tarp ypatingų Letičeve patirtų malonių minimi mirusiųjų
atgijimai, ligonių staigūs pagijimai.

9. LUCKAS

VIETA. 135 km į šiaurės rytus nuo Lvovo.

ISTORIJA. Senoji Volynės sostinė. Čia buvo daug katalikų šventovių, vienuolynų, bet iš daugelio liko tik viena. Joje yra stebuklingas, Romos
karūnomis papuoštas, Švč. Dievo Motinos paveikslas. Jis čia perkeltas iš 1848 m. uždaryto dominikonų vienuolyno. Tą vienuolyną 1390 m. čia
įsteigė Jogaila ir Vytautas. Paveikslas gautas iš Romos, iš popiežiaus Klemenso VIII. Iki tol jis buvo popiežiaus privačioje koplyčioje, kur irgi
garsėjo ypatingomis malonėmis. Pats popiežius prie jo išmeldė ne vieną malonę. 1598 m. per Aplankymo iškilmes šis paveikslas buvo nulydėtas
į Lucko dominikonų bažnyčią. Greit apie jį pasklido garsas. Į čia plaukė minios tikinčiųjų.

Yra aprašyta apie 200 stebuklų, įvykusių prie to paveikslo. Minimi mirusiųjų atgijimai, invalidų pagijimai. Tikima, kad apsaugo nuo gaisrų. 1704
m. sudaryta komisija tirti stebuklams. 1705 m. paveikslas patvirtintas stebuklingu. 1749 m. vainikuotas Apaštalų Sostui leidus. Karūnacijos
procesijoje paveikslą nešė kunigaikščiai Radvilos, Liubomirskiai ir kiti didikai.

Anksčiau paveikslas buvo jėzuitų bažnyčioje. Dabar yra Lucko katedroje. Jis "pergyveno" nemaža gaisrų. Prie jo yra keli šimtai votų, sudėliotų
ant altoriaus į piramides.

10. PODOLĖS KAMENECAS

VIETA. 225 m. į pietryčius nuo Lvovo.

ISTORIJA. Tai buvusi galinga Lietuvos-Lenkijos valstybės tvirtovė jos pietiniame pasienyje, Katalikų bažnyčios, apskritai krikščionybės
forpostas. Mieste buvo daug katalikų šventovių, vienuolynų. Jis labai kentėjo nuo karų, turkų, totorių įsiveržimų. 1672 m. jį užėmė ir 27 metus
valdė turkai. Jie Podolės Kameneco katedrą buvo pavertę mečete.

1793 m. P.Kamenecas prijungtas prie Rusijos. Katalikų bažnyčia irgi labai nukentėjo. 1812 m. caro įsakymu P.Kameneco tvirtovės didelė dalis
buvo nugriauta. Iš katalikiškų šventovių beliko tik keturios bažnyčios: Apaštalų Petro ir Povilo katedra, Armėnų, Dominikonų ir Trinitorių.
Katedroje kadaise malonėmis garsėjo Marijos Nekalto Prasidėjimo ir Paguodos paveikslai. Apie tai byloja gausūs votai. Bet jokių žinių apie čia
patirtas malones neišliko. Net ir vietos gyventojai apie čia patirtas malones jau primiršo.

Tačiau visoje Podolėje ir dabar garsėja labai senas Švč. Dievo Motinos paveikslas, esantis Armėnų bažnyčioje, ir Švč. Dievo Motinos Rožinės
paveikslas, esantis Dominikonų bažnyčioje. Jie laikomi stebuklingais.

nuotrauka

ŠVČ. M. MARIJOS PAVEIKSLAS yra Armėnų šv. Mikalojaus bažnyčioje. Šią bažnyčią XIV a. pastatė armėnai. Perstatyta 1767 m. Jos
didžiajame altoriuje yra Švč. Dievo Motinos paveikslas, kurį, kaip sako padavimas, armėnai XV a. atsivežė iš Sevastopolio (archyvus sunaikino
priešai). Armėnai bėgo iš ten, nes juos persekiojo turkai. Specialistų nuomone, tas paveikslas siekia X a. Iki šių dienų jis ir pati šventovė garsėja
visoje Podolėje. Net ir kitatikiai laiko paveikslą stebuklingu. Kiekvieną dieną prie jo gausu maldininkų, prašančių užtarimo, stiprybės kovoje su
tikėjimo priešais. Bet, kiek žinoma, dvasinė valdžia prie šio paveikslo patiriamų malonių netyrinėjo.

Paveikslas tapytas ant medžio, padengto nežinoma medžiaga. Vaizduoja Švč. Dievo Motiną, laikančią kairėje rankoje Kūdikėlį, o dešinėje
skeptrą. Paveikslą dengia tamsus sidabrinis aptaisas, aplink galvą aureolė, apačioje užrašas: "O Marija, Dievo Kristaus Motina". Puošia
paveikslą sidabrinės karūnos, daug karolių ir įvairiausių votų. Pamaldūs armėnai laiko sau garbe prisidėti prie šios bažnyčios išlaikymo bei
remonto, ir Švč. Mergelė jiems už tai gausiai atlygina.

ŠVČ. M. MARIJOS ROŽINĖS PAVEIKSLAS yra dominikonų bažnyčioje, kuri statyta 1420 m. XVII a. turkai bažnyčią buvo pavertę mečete.
Tuos laikus primena užrašas sakykloje: "La Alach, Alach, Risul Alach". Išvijus turkus, šventovė ilgai buvo virtusi griuvėsiais. Tik 1778 m.
dominikonų geradarys Mykolas Potockis atstatė bažnyčią, įrengė trylika naujų altorių, pastatė bokštą, naujus vargonus. 1843 m. vienuolyną
rusai uždarė, o bažnyčią pavertė parapijine.

Šoniniame altoriuje yra senas Švč. M. Marijos paveikslas, garsėjantis malonėmis. Jau XVII a. šaltiniai paveikslą laiko stebuklingu. Parapijos
archyvai irgi vadina jį stebuklingu, nors tikslesnių žinių apie malones nepateikia.

1907 m. paveikslas įtaisytas naujame marmuriniame altoriuje. Vaizduoja Mariją iki pusės, su Kūdikiu ant kairės rankos. Paveikslas papuoštas
sidabriniu aptaisu, karūnomis, skeptru. Daug perlų, karolių. Be to, yra 35 plokštelės — votai (...).

Ypač gausu maldininkų per Rožinės atlaidus, kurie čia švenčiami visą oktavą.

11. IZIASLAVAS

VIETA. 75 km į pietryčius nuo Rovno.

ISTORIJA. XVII a. pr. kunigaikščiai Zaslavskiai čia pastatė bernardinų vienuolyną ir šv. Mykolo bažnyčią. Jai dovanojo Švč. Dievo Motinos
paveikslą iš savo koplyčios. Paveikslas netrukus pagarsėjo stebuklais ir malonėmis.

Užpuolus B.Chmelnickio vadovaujamiems kazokams, vienuoliai išvežė paveikslą į Žešuvą Lenkijoje. Kazokai vienuolyną sugriovė. 1727 m. jį
atstatė Paulius Sanguška. Bet paveikslas kurį laiką buvo užmirštas. Tik Dievo Apvaizda jo neužmiršo. Paveikslą atpažinti Žešuve padėjo vieno
stebuklingai pasveikusio ligonio regėjimas. Tada tuo paveikslu buvo susidomėta ir išaiškinta, kam jis priklauso. Po to jis buvo grąžintas į
Iziaslavą. Ten paveikslas vėl ėmė garsėti stebuklais. Pradėta juos užrašinėti. Nuo 1728 iki 1772 m. buvo užrašyta keliasdešimt malonių, gautų iš
Iziaslavo Švč. Mergelės. Tarp jų minimi netikėti, stebuklingais laikomi pagijimai. Turimomis žiniomis, dvasinė vyresnybė niekada netikrino ir
netyrė tų malonių nei stebuklų. Tačiau vietos archyvų tas paveikslas vadinamas stebuklingu. Stebuklingu jį laiko ir vietos gyventojai, kurie čia
gausiai lankosi, ypač per Švč. M. Marijos šventes. Dausiausia maldininkų čia būna Švč. M. Marijos Septynių Skausmų dieną, Marijos
Angeliškės, šv. Pranciškaus Asyžiečio, šv. Antano iškilmėse. Pastarojo paveikslas taip pat laikomas stebuklingu.

* * *

IV dalis baigiama malda prie bet kurio Švč. Marijos paveikslo.

"Mano Valdove, mano Motina, Dangaus ir Žemės Karaliene, apdovanota didžiomis Dievo malonėmis ir labiausiai išaukštinta virš visų Jo rankų
kūrinių!

Tu viską, ko tik nori, gali iš Dievo išprašyti. Aš, nusidėjėlis, dabar klūpau prieš Tavo paveikslą. Tu daug kartų esi parodžiusi savo galią,
duodama mums viltį būti Tavo užtartiems. Tu išgelbėjai mus iš klaidų mokslo, padarei daugel stebuklų įvairiose vietose, suteikdama Tavęs
besišaukiantiems sielos ir kūno sveikatą, ir vedi Lietuvą Apvaizdos keliais.

O gailestingiausia ir galingiausia Motina, ir dabar pažvelk į mus, nusidėjėlius, sukurk karštą Sūnaus meilę Lietuvos vaikų širdyse, kad jie,
gyvendami taikoje ir broliškoje vienybėje, amžinai garbintų Tavo Sūnų Jėzų Kristų ir pasirinktų Tave ypatingąja savo krašto globėja. O Marija,
globok ir gink mūsų Lietuvą. Amen".