PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS  MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

7 SKYRIUS. IKONOS

Čia surinkta gana kukli medžiaga apie stebuklingus Marijos paveikslus, garbinamus cerkvėse. Pateikiama ekumeniniu tikslu. Dera čia paminėti ir
apsireiškusios Jugoslavijoje Švč. M. Marijos žodžius, kad nuoširdžiausiai Dievas pagarbinamas Rusijoj.

                                        1. MASKVOS IKONA

1495 m. Aleksandro žmona, Maskvos caro Ivano III duktė Elena, kraičio atvežė ir stebuklingą Dievo Motinos paveikslą. Atrodo, jis buvo Švč.
Trejybės bazilijonų ikonostase, o Eleną palaidojus Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvėje, ten perkeltas ir paveikslas. 1915 m. rusų šventikai
daugelį ikonų išsivežė į Rusiją. Tarp jų ir šią. Kur ji dabar, neaišku. Pasak padavimo, paveikslą piešė evangelistas Lukas.

Pagal pravoslavų bažnytinį kalendorių šios ikonos šventė II.28.

                                         2. VILNIAUS IKONA

nuotrauka

Yra išleistas paveikslėlis su užrašu: "Izobraženije Božej Materi Vilenskoj". Ir smulkesnėmis raidėmis: "Chromolit Fesenko v Odesse Dozvol
Cenzur. Kiev 15 aprelia 1911 g."

Paveiksle Marija iki pusės. Ji su išpuoštu apsiaustu, su nedidele karūna. Žiūri į kairę. Dešinę ranką priglaudusi prie krūtinės. Kairėje laiko
Kūdikėlį su palijum. Jėzus kairėj rankoj laiko ritinį, dešine laimina. Pasisukęs į dešinę. Už abiejų galvų saulės su spinduliais — aureolės. Veidai
bizantinio tipo.

Dvasios cerkvėje yra didokas toks paveikslas. Bet tai, atrodo, kopija. Kur tikrasis, neaišku.

Šio paveikslo šventė pagal pravoslavų bažnytinį kalendorių yra balandžio 27. Tą pačią dieną švenčiama trijų lietuvių kankinių diena —
Antano, Jono ir Eustachijaus, kurie buvo nukankinti 1347 m. Cerkvės rūsį — mauzoliejų 1854 m. pasidarė sau palaidoti ekskun. J.Siemaška,
tapęs pravoslavų metropolitu. Ten yra trys karstai su šių kankinių relikvijomis. 1915 m. relikvijos išgabentos į Maskvą. 1919 m. buvo jų
medicininis patikrinimas. 1946 m. arkivysk. Aleksejus susapnavo sapną dėl grąžinimo. Gavęs Stalino leidimą, susigrąžino tris kankinius į Vilnių.
Palaikus išlydint, Maskvoje pamokslą pasakė metropolitas Krutickis.

Minint Trijų kankinių 650 m. ir pravoslavų vienuolyno 400 m. jubiliejus į Vilnių 1997.07.28 atvyko Maskvos patriarchas Aleksijus II. Cerkvė ir
mauzoliejus buvo atnaujinti.

                                    3. VILNIAUS (AUŠROS VARTŲ)

Stačiatikiai, kaip ir katalikai, Aušros Vartų Mariją gerbia, myli ir meldžiasi, net stengiasi išvesti pravoslavišką paveikslo kilmę.

Šventė, paskirta pagal cerkvinį kalendorių, yra sausio 8 dieną.

                                     4. LYDOS IKONA (RIMSKAJA)

nuotrauka

Šventė pagal cerkvės kalendorių — liepos 9 dieną.

Pravoslavų kalendoriuje buvo išspausdintas šios ikonos stilizuotas paveikslėlis. Jis atrodo taip. Marija iki pusės. Su skepeta; ant jos kaktos
vietoje — žvaigždė. Kita žvaigždė ant dešinio peties. Marijos dešinė ranka pakelta beveik prie kaklo, o kaire laiko Kūdikėlį. Jėzus kairę ranką
nuleidęs ant šlaunies. Dešine ranka ar liečia Marijos dešinę ranką, ar laimina. Virš Marijos galvos aureolė. Iš kraštų graikiškos raidės. O Jėzui iš
trijų galvos pusių raidės W, O ir H. Kūdikis basas. Veidai Vakarų tipo. Marija žiūri tiesiai. Jėzus žiūri į dešinę (pagal save, o ne žiūrovą).

                                       5. RUDNENSKAJA IKONA

Šventė pagal pravoslavų cerkvinį kalendorių (1687 m.) yra spalio 25 dieną. Pagal dar seniau išspausdintą paveiksliuką tame kalendoriuje
atvaizdas toks: Marija iki pusės, galvą pasukusi kiek į kairę, žiūri tiesiai. Dešinė ranka prie krūtinės, kaire laiko Kūdikėlį. Veidai bizantinio tipo.
Kūdikėlis basas. Dešine ranka laimina, kaire laiko knygą, žvelgia į dešinę. Ant Marijos dešinio peties yra trys žvaigždės. Abu su vainikais.

Neaišku, ar ši ikona yra tos Rudnios, kuri Varėnos rajone. Rusijos imperijoje esama ir daugiau Rudnių.

                                  6. SURDEGIO PAVEIKSLAS — IKONA

Apie šią ikoną rašyta aptariant Surdegio paveikslą.