PILYS, PILIAKALNIAI ir UPELIAI

Kas pastatė LAPIŲ pilį, literatūroje jokių žinių nėra. Manoma, kad tai sena pilis, o jos plytos ir statybos technika artima Kauno piliai.[1]

Lapių pilis 1591 m. priklausė Krokuvos pilininkui Severinui Bonarai, dar turėjusiam valdas Ogrodence ir Kamence Mažojoje Lenkijoje. 1620 m. dvarą dalijosi broliai Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai (Volodkovič). Vėliau priklausė Lackiams.  1988 m. per ,,Atgajos“ kasinėjimus rasta daug koklių su Lackių herbu: drakonas su kryželiu ir su Jono Alfonso Lackio vardo ir pareigybių inicialais. J.A. Lackio tėvas – Teodoras Lackis (mirė 1616 m.) buvo pagarsėjęs karys, artimas Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus bendražygis, pasižymėjęs 1605 m. Salaspilio mūšyje su švedais. Pulkininko vadovaujami husarai daug prisidėjo prie pergalės.[2] J. A. Lackis  nuo 1616 m. buvo Daugpilio (tuo metu Dyneburgo) seniūnu, nuo 1630 10 12 buvo Minsko kaštelionas, nors minimas ir kaip Vitebsko pilininkas. 1634 m. – Žemaitijos kaštelionas. O 1643 12 05 tapo Žemaitijos seniūnu.[3] (su šia pareigybe rasti kokliai). Mirė 1646 11 30. Šis žymus valstybės veikėjas ne kartą yra gynęs Lietuvos interesus Abiejų Tautų Respublikos seimuose.[4] Rezidencinius rūmus – pilį  J. A. Lackis galėjo pastatyti1643 – 1646; jos liekanos tebestovi ir šiandien. Pilis buvo apiplėšta ir sudeginta 1655, karo su Maskva metu. Vėliau atstatyta nebuvo, bet XVIII a. tebenaudoti jos rūsiai. 1653-1655 m. Trakų pavietas buvo priskirtas p. Samueliui Lackiui (greičiausiai J.A. Lackio sūnui), Trakų pakamoriui, kuris į iždą neįnešė priklausančių pinigų ir Vyžainių tribunolo dekretu atleistas iš tų pareigų. 1740 m. dvaras priklausė Chelkovskiams. 1781 m. jį pirko Kauno pavieto rotmistras Dominykas Tiškevičius su žmona Eleonora Valadkevičiūte – Tiškevičiene. Negalėdami išmokėti visos sumos, skolinosi 42 tūkstančius lenkiškų auksinių iš Trakų vaivadijos rotmistro T. Tanskio, kuriam už tai 3 m įkeitė Lapių pilį.[5] Įkeitimo akte yra dvaro inventorius, iš kurio matyti, kad gyvenamas namas buvo, atvažiavus nuo vieškelio, dešinėje kelio pusėje. Tai buvo medinis, dengtas šiaudais, labai senas, pasviręs pastatas, kurio stogas buvo supuvęs. Dauguma ūkinių pastatų taip pat buvo labai seni, supuvę. Iš inventoriaus galima spręsti, kad gyvenamas namas statytas seniai, ne mažiau, kaip priešų 100 metų, t.y. XVII a. antroje pusėje. Reiškia, mūriniai dvaro rūmai jau tuo metu nebebuvo naudojami, o buvo pastatytas naujas medinis namas. Remiantis šiais duomenimis, galima padaryti išvadą, kad Lapių rezidenciniai rūmai buvo sugriauti 1655-1661 m. karo su Maskva ir Švedija metu. Remiantis griuvėsių vizualiniais stebėjimais (netinkuotos gotiško rišimo plytų sienos ir kt.), reikia manyti, kad rūmai statyti XVI a. 2 pusėje, ar, vėliausiai XVII a. pradžioje, veikiausiai valdant Bonarams.[6] Vėliau valdė Sivickiai (Ignotas ir kt.), Ratautai, XIX vid. – Rozalija Sivickytė-Ratautienė,  Sakalauskai (Gasparas XIX a. pab.) jop. Po I p. k. Sakalauskienė ir Duchnovskienė, Juozas Grigonis, - Lietuvos Banko Kauno skyriaus tarnautojas, advokatas. Vėliau Lapių dvaro centrą nusipirko buvęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. Merkys.[7]

Pokario metais Lapių dvaro pastate buvo įsikūrusi kolūkio, vėliau tarybinio ūkio administracija ir kitos apylinkės įstaigos.

1985 m. sausio 25 d. dvaro pastatas sudegė ir 1987 m. jo vietoje buvo pastatytas didelis ir modernus pastatas, kuriame įsikūrė Lapių ūkio administracija ir kultūros namai, 1995 m. LNK televizijos studija.[8] Pilies kiemas buvo labai didelis, visas išgrįstas stambiais akmenimis. Vėliau, esą, vienam Lapių dvaro savininkui kilusi mintis kieme užveisti vaismedžių sodą. Grindinio akmenis pasirodė per sunku išversti, tai žemę ir durpes suvežė ir išbarstė ant akmenų.[9]

Lapių gyventojai pasakoja, kad jiems seneliai porindavę, jog Lapių pilis kažkada požeminiu tuneliu per Nerį buvusi sujungta su Karmėlavos pilimi.[10] Paveldo duomenų yra Priede Nr. 6.

LANTAINIU piliakalnis yra vienas iš gražiausių - šiose apylinkėse. Jo šlaitai statūs, apie 30 m aukščio. Š. ir V. pusėje yra gynybinis griovys.[11] Jis randasi tarp Salių km ir kelio į Domeikavą. 1 km į š.v. nuo LAPIENĖS ir Neries santakos, 0,1 km į š. nuo Neries deš. kranto, į š. nuo Kauno-Žeimių kelio, buv. Lantainių k. Viršuje yra apie 40 m ilgio š.v. - p.r. kryptimi ir iki 15 m pločio aikštelė. Manoma, kad jos š.v. gale buvo pylimas, kuris sunaikintas įrengus bunkerį. Padavimai.  Nurodoma, kad dar prieš I-ąjį pasaulinį karą piliakalnio viršūnę kasinėjo rusų valdžia.[12] Pasakojama, kad piliakalnyje senovėje buvusi pagonių bažnyčia, kurioje juodus šunis aukodavę. Taip pat pasakojama, kad piliakalnyje buvusi skylė, kurią vieną vasarą kerdžius su piemenimis užpylęs.[13] Nurodoma, kad piliakalnio papėdėje, vėjo pustomame lauke, randama senų sodybų liekanų. Šią vietą žmonės vadina Pekline arba Pekielnu.[14] Piliakalnio aikštelėje prieš I-ąjį pasaulinį karą, stiprinant Kauno tvirtovę, buvo įrengtas bunkeris. Literatūroje piliakalnis nurodomas ir Kleboniškių vardu.[15]

0,5 km iki Lepšiškių yra MARILĖS upelis. Dešiniajame krante yra VANAGĖLIŲ senovės gyvenvietė. 

Kitoje plento ir Marilės upelio pusėje, netoli kapinaičių archeologai rado MASTEIKIŲ kapinyną. Jame 1993-94 m. rasti XIII – XIV a. 62 griautiniai žirgų kapai, XV-XVII a. 60 žmonių kapų. Rasta apie 860 radinių. Nuo Masteikių kapinaičių pasukus tiesiai slėnio šlaitų link, nesunku pastebėti LEPŠIŠKIŲ piliakalnį. Viršūnė apaugusi krūmais. Lepšiškių piliakalnio šlaitų aukštis apie 23 m., pylimas - apie 3 m aukščio. Vakarinėje dalyje yra negilus gynybinis griovys. 

ŠANČIŲ piliakalnis yra 0,8 km į š.r. nuo Lepšiškių piliakalnio, vadinamo Batareika, 0,45 km į š.v. nuo Kauno-Žeimių kelio ir 0,1 km į r. nuo MARGUPIO kair. kranto, apie 1 km nuo Šančių km į Lapių pusę pušimis apaugęs. Šančių piliakalnio aukštis apie 20 m. Jo viršuje yra duobė. Seniau ta duobė buvo labai gili. Šančių piliakalnį vietos žmonės vadino Pikelnia, Pikelnė.[16] Nurodoma, kad I-ojo pasaulinio karo metu piliakalnį kasinėjo vokiečiai ir rado plytų. Buvusi iškasta 1 m pločio ir 1,5 m gylio duobė. Pasakojama, kad piliakalnyje buvusi prancūzų kariuomenės sustojimo vieta (ten pat). [17] Specifiniai archeologiniai duomenys - žr. Priedas nr.6.

„Šančių km. gyventojas Pranas Lekavičius, Igno, g. 1890 10 21 Šančiuose, pasakoja savo vaikystės prisiminimus. Kai jis buvo vaikas, kartu su kitais kaimo piemenimis lakstydavęs po tą kalną ir žaisdavęs. Tame kalne buvusi labai didelė, atseit gili, skylė. Buvo kalbama, kad toje skylėje tupįs velnias. Suaugusieji perspėdavę vaikus, kad šie skylės neardytų ir į ją nieko nemėtytų. Esą, išbėgsiąs velnias ir pagausiąs vaikus. Tačiau vaikai neklausę: jie pamėgindavę giliai sėdintį velnią paerzinti. Taigi, paleisdavę akmenis į tą skylę, o po to sprukdavę kiek kojos įkabina nuo to kalno žemyn, būdami įsitikinę, kad jie yra greitesni ir už patį greičiausią velnią. O kai pasileisdavę skuosti, kūnas pagaugais nueidavęs, tai ir atrodydavę lyg kas vejasi. Tik geroką varsną nubėgę atsigręždavę pasižiūrėti, ar iš tikrųjų  velnio vytasi. Bet velniui, matyt, nusibosdavę vaikus toli vytis, ir jis sugrįždavęs į savo tupyklą anksčiau, negu vaikai atgal atsigręždavę pasižiūrėti vejiko. Taigi, jaunieji drąsuoliai niekada ir nematę to velnio. Stepas Lekavičius, Igno, g. 1909 m. Šančiuose (Prano brolis), pasakoja, kad žmonės tą kalną laikę užburtu, užkerėtu.“

„Netoli „Pikelnės“ yra kitas kalnas, vadinamas „Kapaliūšai.“[18]. Kultūros paveldo registre būtent Šančių piliakalnis vadinamas Kepeliušu.[19]  Br. Kviklys rašo „Kapeliušu“: „Šio kaimo gale, Neries šlaituose, yra įdomus piliakalnis, kiek primenąs skrybėlę ir todėl vietos žmonių vadinamas Kapeliušu. Jis priskiriamas pirmojo pokristinio tūkstantmečio piliakalniu tipui.“[20] Šalia Šančių km. sodybų yra kalva. Archeologas Petras Tarasenka manė, jog tai antrasis Šančių piliakalnis. Seniau vietiniai šią kalvą vadino „okopu“, „šancais“ (vok. Die Schanze – pylimais sutvirtintas XVI – XVII a. lauko įtvirtinimas). Galėjo nuo to kilti ir kaimo vardas. Vietiniai sako, kad čia yra kapai.[21] Plačiau žr. prie kapinių skyriaus.

„Eidami Neries pakrante, prieisite MAŽŲJŲ ŽINĖNŲ piliakalnį, kurio vienas šlaitas virtęs ANDRUŠKONIŲ atodanga. Piliakalnis įrengtas Neries ir ŠLĖNOS santakoje. Akivaizdu, kad čia stovėjo nemaža medinė pilis.  Šiauriniame aikštelės pakraštyje supiltas 55 m ilgio, apie 4 m aukščio pylimas.  Piliakalnyje lokalizuojama XIV a. rašytiniuose šaltiniuose paminėta SVILONIŲ pilis.“[22] 

EIGIRGALA Tarp J. Basanavičiaus išvardintų pilių yra minima „Eigergalia, arba Egollen (?), ant Nerio (Vilijos) kranto, netoli Kauno. Pasakojama, čia Keistutis pastatęs pilį, kada Kauno pilis išgriauta tapo 1362 m.“[23]

Bronius Šukys mini dar tokius upelius: VILKSTUČIŲ,  KAZLINĖS,  (Kazluvkos) TAURUPĖ, ZILGIŲ, LEPŠIŠKIŲ.[24] Ir Lapių tvenkinių istoriją: ,,Kitados čia tekėjo vingiuotas ir sraunus upokšnis. Prieš keletą metų čia supiltas aukštas ir platus pylimas, padaryta užtvanka. Vanduo sulaikytas, o jis atiteka iš Ambuolių ir Sadėlių miškų upokšniais. Į jį prileido žuvų. Žuvivaisos telkinys priklauso MIS`ui. O netolimoje ateityje jį numatoma praplėsti.“[25]

J. Dubinienė  pasakojo, kad maždaug 0,25 km nuo bažnyčios, Vacio Chmieliausko sodyboje, sruvenęs šaltinėlis, seniau vadintas Šv. Jono vardu. Žmonės kitados rinkdavęsi, vandeniu vilgydavę savo akis ir skaudamas vietas, gerdavę tą tyrą vandenėlį.[26] Dabar šaltinėlio vanduo suvestas į vamzdį.

Kelis kartus buvo kreiptasi į Lapių ir Domeikavos Seniūniją, Kauno r. Savivaldybę dėl rodyklių į piliakalnius ir upelių vardų rodyklių pastatymą. Taip pat dėl Smiltynių kapinių vartelių uždengimo. Buvo surinkta net 500 parašų. Po ilgo delsimo ir Seimo nario Donato Jankausko tarpininkavimo buvo gauti tokie atsakymai:

2008 04 18 LR Seimo narys D. Jankauskas raštu Nr. 352/252/109/1 kreipėsi į KRS administracijos Direktorių V. Bancevičių. (Kopija R. Skrinskui):
,,Į LR Seimo nario biurą 2008-04-14 žodžiu kreipėsi Lapių ir Domeikavos parapijų kunigas klebonas Robertas Skrinskas, prašydamas tarpininkauti, kad Lapių ir Domeikavos seniūnijose prie kelių būtų pastatytos upelių vardų ir piliakalnių kelio nuorodos ženklai. Pareiškėjas informavo, kad Lapių miestelio gyventojai su šiuo prašymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę 2007-11-16, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.
Tarpininkauju ir prašau rasti galimybę pagelbėti gyventojams.
PRIDEDAMA:
1.Roberto Skrinsko 2008-04-14 prašymas (1 lapas, 1 egz.);
2.Lapių miestelio gyventojų 2007-11-04 prašymas (l lapas, 1 egz.).“
***

Kauno r. Savivaldybės meras 2008 06 02 Nr, 137-MSD-125 į 2008 04 14 Prašymą.
DĖL KELIO ŽENKLŲ
,,Piliakalnių t.y. archeologinio paveldo objektų ženklinimo programą, specialiai tam tikslui sukurtais ženklais, kiekvienais metais rengia Kultūros paveldo departamentas, todėl Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius prašys į 2009 metų programą įtraukti ir Jūsų minimus objektus.
Domeikavos seniūnijos kapinių mūriniai varteliai niekada neturėjo vietinės reikšmės urbanistinio paminklo statuso ( Urbanistinis paveldas - reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės).
Lapių seniūnijos seniūnui Rimantui Stankui, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 144, pavesta tvarkyti kapines ir atrestauruoti mūrinius kapinių vartelius.
Meras Valerijus Makūnas“
***
Valstybės įmonė "KAUNO REGIONO KELIAI"
Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus vedėjui Kęstučiui Povilaičiui
2008-06-06 Nr. V 5-371 Į Jūsų raštą 2008-04-30 Nr. 2V-294
,,DĖL INFORMACINIŲ KELIO ŽENKLŲ ĮRENGIMO
Valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 232 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta informaciniai kelio ženklai Nr. 608 su prašomais upelių pavadinimais bus įrengti 2010 m., nes šiuo metu prioritetas Skiriams magistralinių ir krašto kelių maršrutinio orientavimo tobulinimui bei trūkstamų kelio ženklų, kurie įtakotų saugesnį eismą keliuose, įrengimui.
Informaciniai kelio ženklai Nr. 637 ,,Krypties rodyklė į lankytiną vietą " nurodo tik objektus, įtrauktus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prie šių objektų turi vesti pravažiuojamas kelias, apie jį turi būti pateikta informacija. Jei objektas tenkina šias sąlygas, VĮ „Kauno regiono keliai" išduos leidimą šių ženklų įrengimui užsakovo lėšomis.
Direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus.“
***
LR Seimas, Gedimino pr. 53, Vilnius
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Donatui Jankauskui,
PRAŠYMAS
Per Valstybės dienos sveikinimą Kauno r. žmonėms Jūs linkėjote, kad „ateities kartos didžiuotųsi savo šalies praeitimi, kultūrinėmis vertybėmis“.
Kaip rašė Naujosios tėviškės žinios 2009 07 04 Kauno r. Valstybės dienos vienu iš renginių buvo tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“.
Domeikavos ir Lapių seniūnijose yra istoriniai Lantainių, Lepšiškių ir Šančių piliakalniai, bet nei rodyklių, nei privažiavimo, nei kitos info struktūros prie jų nėra. Jie yra labai apleisti.
Prašome pagalbos, kad dabarties kartos galėtų didžiuotis savo kultūrinėmis vertybėmis.
Su pagarba
Domeikavos ir Lapių gyventojai: /gyventojų parašai/
****
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBES ADMINISTRACIJA
Lietuvos Respublikos Seimo nariui 2009-08-14 Nr. SD-1976
Donatui Jankauskui Į 2009-07-20 Nr. SN-S-74
kopija: kun. Robertui Skrinskui Plačioji g. 22, Domeikava Kauno rajonas
DĖL PILIAKALNIŲ
Kauno rajono savivaldybės administracija informuoja, kad finansuos informacinių kelio ženklų pastatymą. Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos specialistai tikslina privažiavimo kelių ir apsisukimo aikštelių prie Lentainių, Lepšiškių ir Šančių piliakalnių ribas. Kai bus patikslintos kelių ir apsisukimo aikštelių ribos, informuosime papildomai.
Administracijos direktorius /parašas/ Vytas Bancevičius