LAISVĖS PAMINKLAS

Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti paminklą ant bažnyčios žemės 1928 m. pastatė klebonas kun. J. Jasas ir vietos šaulių būrys. Paminklą sumurino vietos gyventojas Jonas Labazinas (mirė 1954 m.) Jam padėjo mūryti Dudonis.[1] Paminklo statymui vadovavo Lapių klebonas J. Jasas. Jis parašė raštą, kurį įdėjo į butelį ir užmūrijo pamate. Paminklo šonuose šventinimo metu buvo pasodinti du ąžuoliukai. Buvo paruošti trys, tai trečią, atsarginį, pasodino prie klebonijos. Monumentas sucementuotas iš pačių gražiausių Lapių laukų akmenų, kuriuos savo arkliais iš apylinkių suvežė vietos gyventojai. Akmenis vežė net iš Neries upės, - taip pasakojo tėvuko brolis Antanas Nomeika.[2] Viršuje buvo įmūrytas lapiečio kalvio Nikodemo Karnilavičiaus, g. 1902 04 15 padirbtas dailus apie 1 metro aukščio kryžius,[3] kiek žemiau - Vytis.
Priešakyje auksinėmis raidėmis žėrėjo plokštėje įrašas:
         ŽUVUSIEMS
UŽ LIETUVOS LAISVĘ
         1918-1928

 Buvo dar ir kitos dvi plokštės su įrašais. Vienoje jų ,,PRO PATRIA“ (už tėvynę).[4]  Kitoje - ,,PER ASPERA AD ASTRA“ (Per kančias į žvaigždes). 

1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500 – ąsias metines, laikinai buvo pritvirtintas Vytauto Didžiojo paveikslas. Prie paminklo valstybinių švenčių metu vykdavo įvairūs renginiai, iškilmingos rikiuotės. Paminklas Vytauto Didžiojo metais, per Jonines buvo pašventintas. Prie paminklo buvo gyvatvorė. Po jungtuvių, krikšto, žmonės prie paminklo fotografavosi, padėdavo gėlių.[5]

1935 02 16 Lapių Šaulių būrys iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės šventę. Šventėje dalyvavo ir Lapių šaulių būrio garbės narys, tuometinis Kauno miesto burmistras, ats. pulk. A. Merkys su žmona ir daug kitų svečių. Rytą būrys su orkestru nuvyko į iškilmingas pamaldas bažnyčioje. Giedojo A. Panemunės V.V.S. skyriaus choras. Po pamaldų prie nepriklausomybės paminklo buvo iškilmingai pašventinta šaulių būrio vėliava ir priimta šaulių priesaika. Vėliavą pašventino ir šaulius prisaikdino vietos klebonas kun. J. Jasas, plačiai apibudinęs vėliavos prasmę ir priesaikos reikšmę. Rinktinės vado pavaduotojas ats. leit. M. Varanius pasakė kalbą, iškeldamas nepriklausomybės sukaktuvių reikšmę.  Po pietų pradžios mokykloje buvo iškilmingas posėdis, kurį pradėjo policijos nuovados virš. Stasiūnas. Į garbės prezidiumą buvo pakviesti aukščiau minėti asmenys ir kiti.[6]

Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo tautos genocidas.  Imta organizuoti  mitingus. „Kaip pasakoja Jonas Žemaitis, Vinco, g. 1904 m., gyv. Smiltynų km. ir Vladas Jaglinskas, gim. Apie 1905 m. Ginėnų km., vienas  tokių mitingų 1940 m. vykęs ir Lapių gyvenvietės aikštėje prie pat Nepriklausomybės paminklo. Kažkas atnešė gražų patriotinio turinio plakatą. „Nereikia! Tučtuojau pašalint!...Smetoniškas! – klykė mitingo organizatoriai. Vos tik po pamaldų minia, milicijos suvaryta, vietos milicijos viršininkas Trimailovas, kilęs iš Ibėnų, lietuviškai šūktelėjęs: „Ei Česaiti, nuvožk furašką!“ Vietos klebonas dr. Ignas Česaitis (buv. prof.) dar nespėjo nė pirštu paliesti savo beretės, o jau prie jo pripuolė keli milicininkai ir ėmė jį daužyti per galvą. „Vyrai, ką darot? Ir dar šitaip...seną žmogų, didžiai mokytą,“ – pasigailėjo Aleksandras Vjukas, komunistas iš TSRS, Lapių partorgas. Mitingą „atidarė“ Čestovas, Lapių valsčiaus valdybos pirmasis tarybinis pirmininkas. Kalbėjo kariškiai rusai, atvykę iš Kauno. Kalbėjo Lapių partorgas Stepanas Volosenka. „Atimkit žemę iš klebono!“ – šaukė iš tribūnos. „Žemė ne klebono!...Bažnyčios, parapijos, mūsų...“ – kažkas protestavo iš minios. Pirmas bolševikų darbas buvo – šluoti valstiečių aruodus ir „raudonomis gurguolėmis“ vežti į Kauną valstybei. Už grūdų atvežimą nė kvito neišrašydavę: mat jei dovana, tai dovana.“[7]

Iš Lapių trėmė kaip ir kitur. Yra žinoma, kad tremiamųjų sąrašus sudarinėjo Steponas Volosenka, Lapių partorgas.[8] Vien iš Pakalniškių kaimo buvo ištremti Motiejus Jankauskas, jo sūnūs Antanas ir Pranas Jankauskai, Pūsliai, Kriaučiūnai, Kondrackiai, Gomanai ir kt. Iš M. Lapių 1941 06 14 naktį buvo ištremti mokyklos vedėjas Tumasonis su žmona Vanda ir 2 mažais vaikais, jų uošvė, paprasti valstiečiai  Jonas ir Vladas Petrauskai, Teodora Petrauskaitė, Petraitis ir kt. Mokytoją Joną Gabšį sušaudė vietoje, nes jis susvyravo, ar lipti į tremtinius surenkančią mašiną.[9] Agronomas Mileška perspėjo kai kuriuos žmones apie trėmimus ir jie spėjo pasislėpti.

1941 m.birželio 22 d. rusų kariuomenei žygiuojant keliu palei upę kažkas iš Lapių kalno į juos šovė. Atskubėjęs rusų kareivis nušovė kelis nekaltus asmenis. Tarp jų buvo ir Nikodemas Karnilavičius,[10]  Boleslovas Zinevičius.[11] Nikodemas palaidotas Lapių parapijos kapinėse nuo bažnyčios nusileidus į šlaitą link kelio.

Įsiveržę vokiečiai pirmiausia išuostė sovietų valdžios aktyvistus ir žydus. Be tardymo ir teismo Margavos miške, kitoje Neries pusėje 1941 07 14 buvo sušaudyti: Juozas Zvolinskas, Petras Gomanas, Stepas Petrauskas, Juozas Ivanauskas, Juozas Vulkevičius, Stasys Jaška, Abraomas ir Zelmanas Grinbliatai, Grinbliatienė. Po to juos giminės perlaidojo. J. Zvolinsko namiškiai, jie vadinosi Valinskai, kryželį prikalė ir prie jo paminklo, bet komunistai nuplėšė. [12]

D. Lapių gyventojas Steponas Rimdeika su žmona 1943 – 1945 m. pas save slėpė iš IX forto pabėgusią žydaitę. Ištekėjusios jos pavardė buvo Fišerienė.[13]

Raudonoji armija grįžo į Lapių žemę 1944 08 01 rytą.[14]

1944 m. vasarą ties Eigirgala, dėl nežinomų priežasčių nukrito sovietinis karinis lėktuvas. Žuvo nemažiau kaip penki lakūnai. Pradžioje jie buvo palaidoti Lapių aikštėje ties paminklu, vėliau perlaidoti Kaune karių kapinėse.[15] Antanina Rusteikienė, g. 1907 m., savo dukrai pasakojusi, kad jai skutant bulves, užėję stribai ir liepė keturis kruvinus rusų lakūnų kūnus nuprausti, aprengti. Tuos karius palaidojo prie paminklo. Mama vaikams liepdavusi nežaisti prie paminko, nes ten palaidoti  žmonės.[16] Emilija Petrauskienė (Vilkevičiūtė) sakiusi, kad laidojant jų palaikai buvo įvynioti į parašiutus. Jų ten buvę keturi.[17] Perlaidojant iš kūnų buvo likę drebučiai.[18]

Karui besibaigiant, ties aikštės pakraščiu, nuo vartelių į kapus ir bažnyčią, iki aikštės krašto į kairę pusę žiūrint į bažnyčią, viena eile buvo palaidoti karių palaikai. Vėliau 1945 m. ar 1946 m. jie buvo perlaidoti į kapines. Pasak Marijonos Jagelavičienės, ne viena, o keliom eilėms buvo sulaidoti įvairūs rasti negyvi žmonės. Į Kauno Šančių kapines perlaidoti apie 1949 m.[19]

Po karo vėl prasidėjo trėmimai. Vaclovą Vaškevičių iš Andriuškonių km. stribai suėmė 1945 m. sausio mėnesį. Nes jis buvo šaulys, mylėjo tėvynę ir turėjo 24 ha žemės. Tą pačią viduržiemo naktį jo žmoną su dviem dukromis, Liudvika, 15 m. ir Leonora 14 m. išvarė iš namų. Vaclovas mirė 1947 m. Vorkutos kalėjime, būdamas 51 metų. Joną Eimontą gaudė 3 kartus. Bet jam pavykdavo su šeima pabėgti, nes kelias į jo sodybą taip išvingiuotas, kad iš anksto matosi, kad kažkas atvyksta. Į Andruškonių km po 1863 m. sukilimo buvo privežta daug rusų.[20]

Kažkuriais pokario metais stribai aptikę Varlavos miške palei Eigirgalą partizanų žeminę. Kautynių metu žuvę šeši partizanai. Jų lavonai buvo atvežti į aikštę prieš Lapių bažnyčią ir numesti. Vėliau juos užkasė bažnyčios šlaito apačioje. 1990 m. rudeniop žuvusiųjų palaikai buvo perlaidoti.[21]

Stalino laikais Laisvės paminklo viršuje esantį kryžių nupjovė stribas Filipavičius. Jam bepjaunant kryžių, lūžo pjūkliukas. Pjovėjas krito iš beveik 3 m. aukščio ir užsimušė. Valdžia Filipavičių greitai ir slaptai palaidojo.[22] Stribas po kryžiaus nupjovimo grįžo į būstinę, dar išgėrė ir netyčia nusišovė.[23] Nesisekė ir kitiems stribams. Stribų vyresnysis Osipas Bulatovas vėliau buvo paskirtas Vilijampolės „Vilko“ fabriko sargybinių vadu. Vėliau jį rado negyvą, galva įkištą į lauko tualetą. Stribas Stepas Ivanauskas iš Lepšiškių pasikorė.[24] Vietoj kryžiaus tarybinė valdžia ant laisvės paminklo viršaus uždėjo Stalino biustą, primenantį, „kad 1948 m. Lapėse buvo įkurtas pirmasis Kauno r. kolūkis, pavadintas Stalino vardu. Kai šio tirono kultas pagaliau susilaukė kracho, nuo paminklo nusuko Stalino galvą, ir vienas komjaunuolis (per prievartą, dabar jau miręs) ją nudaigojo. Visa tai įvyko 1956 m. pagal dėsnį: `Tai, kas gali sulūžti, būtinai sulūš.`“ „Dar 1947 m. buv. Christausko dvaro centre, Šatijų kaime, susikūrė Valstiečių kooperatyvų sąjunga. Mažųjų Lapių kaime nuo 1948 m. pirmasis tarybinis ūkis taip pačiais metais pervestas į Lapių Stalino kolūkį, o šis nuo 1959 m. – į Lapių tarybinį ūkį.[25]

1948 m., įkūrus Stalino kolūkį, obeliskas buvo aptinkuotas ir ant jo pastatytas Stalino biustas. Stribų laiku aikštėje buvo pasodinta beržų eilė. Aplink Stalino paminklą, kvadratu, pasodino akacijas. 1956, po TSKP XX suvažiavimo, paminklas su biustu vietos valdžios nurodymu buvo nugriautas ir užkastas prie Lapių ryšių skyriaus.[26] Paminklą traktoriumi įstūmė į šalia jo iškastą duobę. Pasak Veronikos Sandonavičienės, jį užkasė kieme tarp Chšanavičių ir Tervydžių namų Mokyklos gt. Pagal Br. Šukį, garažo kampe. Lapių mokyklos muziejuje yra eksponuojama plokštė su užrašu nuo Laisvės paminklo, kurią rizikuodamas dideliais nemalonumais išsaugojo mokytojas - kraštotyrininkas Bronius Šukys. ,,Kai paminklas liko be Stalino ,,marškinių“, išsigando Lapių komunistai, išvydę paslėptą Lietuvos laisvę. Tuoj nuplėšė įrašus. Dvi plokštės su įrašais man, kaip muziejininkui mėgėjui, pavyko nučiupti ir paslėpti. Iškasė gilią duobę ir į ją įvertė paminklą. Tačiau paminklo postamento vienas kampas liko kyšoti. Ilgai dar daužė didžiuliais kūjais, kol tą kampą nukapojo. Statant naujus kooperatyvo parduotuvės pastatus, tas paminklas pateko po sandėlio pamatais. Čia paminėtą pirmąją plokštę paslėpiau prie savo buto pamatų; kitą - prie kelio į mokyklą krūmuose. Kitą ankstų rytą kelią platino, ir plokštė pateko į kelio plotą. O pirmoji plokštė gerai išsilaikė. Man paprašius, ją mokiniai 1990 12 10 nugabeno į mūsų mokyklos kraštotyros muziejėlį, mano įsteigtą 1951 m.“ Toji plokštė tamsaus granito: aukščio -35 cm, pločio - 42 cm, storio - 8 cm; plokštės viršus apvalainis. „Kitados lapiečiai labai mėgdavo fotografuotis prie savojo paminklo. Tokių nuotraukų surinkta mokyklos muziejėlyje. Šiuo metu lapiečiai nori tą monumentą iškelti iš žemės ir atnaujinti. Apie paminklo išniekinimą buvo rašyta spaudoje“[27]

Kauno r. Lapių mst. gyventojai nuo persitvarkymo laikų niekaip negalėjo atstatyti aikštėje prieš bažnyčią stovėjusio Laisvės paminklo. Lapių klebono kun. R. Skrinsko iniciatyva ne vieną kartą buvo renkami parašai ir kreiptasi į įvairias instancijas: Lietuvos Respublikos prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką, Respublikos ministrą pirmininką, Kauno apskrities viršininką, Kauno r. Savivaldybę, Kauno r. Savivaldybės Tarybą, Kauno r. merą, Lapių seniūną.

Dokumentai iš Priedo  įrodo, kad Kauno r. Savivaldybė pažeidė savo pačios įsipareigojimą neprivatizuoti bažnytinės žemės, apie tai neinformavo Lapių klebono ir Laisvės paminklo žemę išnuomavo verslo struktūrai.

Problemą sudaro tai, kad paminklo vietoje buvo  užstatytas garažas, kuris buvo beveik nenaudojamas ir darkė visą aplinką. Kauno r. Centrinio vartotojų kooperatyvo pirmininkas Algirdas Ruzgys, kuriam priklauso kooperatyvo parduotuvė ir tas garažas, 2006 m. pasiūlė už 35 000 litų kompensaciją leisti nugriauti jiems mažai reikalingą griozdą. Rajono valdžia gailėjo pinigų. 2007 m. mero L. Gineikos  ir Lapių seniūno R. Stankaus pozicija - statyti paminklą prie seniūnijos. Motyvas: seniūnijos bendruomenė nori atstatyti paminklą prie seniūnijos. 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo atlikta pagrindinėse gatvėse gyvenančių žmonių apklausa: ,,Kurioje vietoje jie norėtų, kad būtų atstatytas Laisvės paminklas?“ 100% apklaustųjų atsakė, kad ankstesnėje vietoje, prie bažnyčios.

 Visų istorikų, paveldo specialistų, kraštotyrininkų nuomone, paminklas turi būti atstatomas ne prie tvoros, ne prie seniūnijos ar dar kažkur, bet ten, kur jis stovėjo ir turi stovėti, - senoje garbingoje vietoje. ,,Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys pritaria Lapių laisvės paminklo atstatymui jo ankstesnėje vietoje priešais bažnyčią.“ Pasirašo Alytaus teritorinio padalinio vedėjas, l.e. Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas – Vytautas Kolesnikovas. 2007-01-09 Nr. 2K-08.

2007 m. birželio mėn. 14 d.  – masinių trėmimų pradžios dieną, - prie aikštės buvo atidengta memorialinė lenta komunistų įvykdyto vandališko nusikaltimo įamžinimui. Ji liudijo Centrinės ir Kauno r. valdžių abejingumą gyventojų prašymams atstatyti komunistinių barbarų sunaikintą Laisvės paminklą.

2007 08 21, 09 val. Lapių žmonės suorganizavo piketą prie Kauno r. Savivaldybės, kad būtų senoje vietoje atstatytas Laisvės paminklas. Klebonas pikete nedalyvavo. Šį piketą per žinias parodė Penktasis ir Pūko televizijos kanalai.

 Algirdas Ruzgys kainą pakėlė iki 70 000 lt.

Betėgaloje Laisvės paminklas išliko nesugriautas. Kulautuvoje Laisvės paminklas buvo atstatytas 1989 11 01, Padainupio (Garliavos – Pažėrų kelio š. pusėje) atšventintas 1989 07 16.

Bronius Šukys rašė: ,,Lapių vietovė galėtų tapti dideliu kultūriniu centru. Jo patrauklumas dar padidėtų, jei būtų atstatytas (...) paminklas Lietuvos Nepriklausomybei.“[28]

Pagaliau Kauno r. savivaldybė nutarė atleisti poną A. Ruzgį nuo mokesčių 70 000 lt. sumai. O jis įsipareigojo iki 2008 m. gegužės mėnesio nugriauti garažą.

            2008 07 03 garažą pradėjo ardyti. Liepos 22 d. išvežė paskutines išardyto garažo dalis.

            2008 07 17 Lapių seniūnijoje įvyko susirinkimas, kuriame į Laisvės paminklo atstatymo komitetą buvo išrinkti:

Lapių seniūnas Rimantas Stankus.

Lapių bendruomenės „Lapių miestelis“ pirmininkė Vilma Šternbergienė

Kauno r. tarybos narys Irenijus Šmidtas.

Lapių gyventojas Steponas Krapas.

Lapių gyventojas Steponas Linkevičius.

Lapių klebonas Robertas Skrinskas.

2008 07 28 Jurgis Bielinis suorganizavo Kauno hidrogeologus, kurie atvykę ieškojo užkasto Laisvės paminklo. Buvo padaryta apie 10 gręžinių numatomoje paminklo vietoje, bet paminklo nerasta.
Po to pamatų ir paminklo vietos su kabelio galiukais ieškojo prof. Stanislovas Sajauskas.
2008 08 26 Jurgis Bielinis pakvietė skenuotojus iš Vilniaus.  Darbus atliko UAB "Geobaltic", Juozas ir Mantas. Jie keliose vietose rado žemės anomalijas, kuriose gali būti pamatai ir paminklas.
2009 m. architektas Kęstutis Pempė labdarai padarė Laisvės paminklo kelių variantų projektus. (Toks koks buvo iš lauko akmenų, iš granito plokščių, iš plieno lakštų, iš metalinių rėmų su vidun įdėtais akmens luitais ir pan.) Drauge suprojektavo ir Laisvės paminklo aikštelės aplinką.
2009 12 29 Lapių seniūnijoje vyko seniūnaičių susirinkimas, kuriame buvo išrinktas vienas iš variantų. Visi vieningai nutarė, kad paminklą reikia ne statyti, o atstatyti. T.y. išrinktas senojo paminklo modelis. Toks koks buvo. Kauno r. savivaldybės narys Leonardas Gineika sakė, kad granito plokščių paminklas tiktų Vilniuje prie Operos ir baleto teatro, o ne čia.
Nutarta 2010 m. pavasarį pradėti atstatymo darbus. Kad projektui pritarta pasirašė Lapių seniūnas R. Stankus ir klebonas R. Skrinskas. Parapijos pastoracinė Taryba nutarė, kad pusė kalėdojimo aukų bus skirta Nepriklausomybės paminklo atstatymui.

Paminklo statybos pagal projektą sąmata sudaro apie 30 000 litų be aplinkos tvarkymo.
2010 06 28 Vytauto Kulviečio iniciatyva buvo pasirašyta ,,Jungtinės veiklos sutartis Nr. 01“ su Abraomo Kulviečio socialinių inovacijų labdaros ir paramos fondu (vadovas Vytautas Kulviečius) ir Lapių seniūnijos seniūnija (seniūnas Rimas Stankus) dėl bendradarbiavimo atstatant Laisvės paminklą. 2010 m. rugpjūčio mėnesį pradėti atstatymo darbai. Techninį projektą parengė inž. Vytautas Kantautas. Darbus organizavo Vytautas Kulviečius. Paminklo atstatymą finansavo Lapių parapija, Vytauto Kulviečiaus fondas, ir parapijiečiai. Betonavimo darbus atliko meistrai Laimonas Dubinskas, Šarūnas Kantautas, mūrijimo darbus - Rolandas Butkevičius, Jurijus Volodenko.
2010 08 27, dalyvaujant tarptautinės organizacijos Už šeimą, tradiciją ir nuosavybę Brazilijos, Čilės, Italijos, JAV, Lenkijos, Libano ir Lietuvos atstovams į paminklo pamatus buvo įdėta dėžutė su Laisvės paminklo istorija. Ją įdėjo Kovo 11 d. akto signataras Antanas Račas ir minėtos organizacijos vadovas brazilas Renato Murta De Vasconcelos. Kun. R. Skrinskas pašventino pamatus ir paminklo statybą. 2010 m. spalio mėnesį paminklo atstatymas buvo užbaigtas. Paminklą pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius spalio 31 d. po 12 val. Šv. Mišių. http://www.youtube.com/watch?v=_vPiF54XOOw  Šv. Mišias aukojo arkiv. S. Tamkevičius, klebonas kun. R. Skrinskas, Kauno kurijos kancleris kun. mons. Adolfas Grušas, kun. dek. Augustinas Paulauskas ir kun. Kazimieras Ambrazas, SJ. Prie paminklo padainavo LŠS Kauno zonos Vytauto Didžiojo rinktinės vyrų vokalinis ansamblis. Vadovai Jurgis Strazdas ir Vincentas Kursa.

Dar lieka sutvarkyti prie paminklo esančią aikštę pagal parengtą projektą.
2011 03 13, sekmadienio rytą eidami į bažnyčią žmonės pastebėjo išniekintą paminklą. Buvo bandoma išgriauti viršutinę paminklo dalį su kryžiumi. Kryžiaus išlaužti nepavyko, bet jis liko nusuktas.
Spauda apie paminklo išniekinimą 2011 03 11-12? http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=13000305701299799955
http://www.lrytas.lt/-13000305701299799955-kovo-11-osios-savaitgalį-kauno-rajone-išniekintas-paminklas-žuvusiems-už-lietuvos-nepriklausomybę.htm

http://www.zebra.lt/lt/naujienos/kriminalai/kovo-11-osios-savaitgali-isniekintas-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe-229810.html
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/versijos-kas-isniekino-laisves-paminkla-lapese-barbariskas-jaunimas-satanistai-vagys-ar-paminklo-priesininkai-59-141556
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/kauno-rajone-isniekintas-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe.d?id=43089545
http://www.alfa.lt/straipsnis/10757672/?Lapese.isniekintas.Laisves.paminklas=2011-03-13_16-33

http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/nelaimes-kriminalai/vandalai-nuo-paminklo-bande-nulauzti-kryziu-338095
http://www.voruta.lt/isniekintas-lapiu-laisves-paminklas/
Lietuvos ryto TV.
Reporteris. Publicistinė
analitinė laida. 2011 m. kovo 14 d. 21:00 - laidos įrašas.
34 -37 min. - Kovo 12 d. šeštadienį viduryje dienos buvo atvarytas kranas. Bandė iškelti kryžių, bet nepavyko.
http://tv.lrytas.lt/index.php?cid=19&item_id=48&active=5267
Lapių Laisvės simbolio išniekinimas vyko demonstratyviai - vidury dienos atvažiavusį autokraną matė beveik visi prie paminklo gyvenantys Lapių miestelio gyventojai. Autorius: „Lietuvos ryto“ televizija
Data: 2011-03-14 17:08 http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13001154301298867616 Atsisiųsti: http://media.lrytas.lt/2011/3/14/40156.mp4
2020 03 20 tvarkant aikštę prieš ąžuolą buvo rastas senasis Laisvės paminklas. Jis buvo paliktas žemėje.

Susirašinėjimas su biurokratais dėl Laisvės paminklo: Plačiau

SPAUDA apie Laisvės paminklą:

Bičiulystė (Čikaga) Liepos mėn. Nr.I (00239)
            Pasaulio lietuvis / 2007 Birželis - Liepa

Kauno diena 1997 12 11; 2005 05 21, 21 psl.; 2007 01 16, 9 psl. 2007 08 22, 1 psl.

Lietuvos Aidas 2007 09 11

Tėviškės žinios 1989 06 27; 1989 07 27; 1989 07 29; 1989 08 29; 2004 10 22

Naujos Tėviškės žinios 2005 05 21, 4 psl.; 2007 01 26, 1 psl.; 2007 08 22, 4p. 2007 09 01, 5p.; 2007 09 08; 2008 07 16, 4 p.

            XXI amžius 2007 01 19; 2007 02 07. 2007 06 29

            Trimitas, 1932 02 28; 1932 10 27
            Ieva Urbonaitė, Delfi.lt  2007 sausio mėn. 11 d. 17:34 http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=11776883


[1] Iš Povilo Labazino, g. 1930 m., pasakojimo 2007 05 17

[2] Jono Nomeikos, g. 1926 m., atsiminimai.

[3] Iš Povilo Labazino pasakojimo 2007 05 17.

[4] Bronius Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neris“ Kaunas 1991, p. 133.

[5] Iš Povilo Labazino, g. 1930 m., pasakojimo.

[6] Trimitas 1935 02 26.

[7] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neris“ Kaunas 1991, p. 161-162.

[8] Žr. Ten pat, p. 164.

[9] Ten pat.

[10] Povilo Labazino liudijimas.

[11] Jonas Juozapavičius „Lapės miestelis prie Neries“ 2001, 16psl. Paliudijo Nikodemo dukra Vanda Budreckienė.

[12] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neris“ Kaunas 1991, p. 163-164.

[13] Elenos Vonžodienės, g. 1949 m., Stepo dukros, liudijimas.

[14] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neris“, Kaunas 1991, p. 138.

[15] Ten pat, p. 194.

[16] Navickienės Onos, g. 1944 m., liudijimas.

[17] Povilo Labazino, g. 1930 m., liudijimas.

[18] Veronikos Sandonavičienės, g. 1933 m., prisiminimai.

[19] Iš Marijonos Jagelavičienės, g. 1933 m., pasakojimo.

[20] Liudvikos Nomeikienės, g. 1928 m., liudijimas.

[21] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 69.

[22] Povilo Labazino liudijimas.

[23] Jono Nomeikos g.1926 m., pasakojimas.

[24] Ten pat.

[25] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 96. ir p. 192.

[26] ,,Nukentėję paminklai“ Vilnius, 1994 m., p. 68.

[27] Pvz. A. Vaičiaus straipsnis su fotonuotrauka iš muziejėlio, pavadintas ,,Kryžius ir Stalinas -ant vieno postamento“, Kauno r. laikraštis ,,Tėviškės žinios“, 1989 07 27, Nr 88. B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 97.

[28] B. Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 37.