KLEBONIJA ir TROBESIAI

Turgaus aikštėje namą pastatė parapijiečiai su Adolfu Ratautu. 1851 m. raštu Adolfas Ratautas skyrė daržą bažnyčios tarnų reikmėms. [1]

1874 m. bažnyčios tarnų namą klebonas kun. Jurgis Markevičius atnaujino.[2]

1887 m. inventoriuje rašoma, kad klebonija sena ir niekam netinkamas namas. Nauja pastatyta 1896 m. iš eglinio medžio, „stogas dengtas skindeliais.“[3]

1925 m. inventoriuje be klebonijos minimas ir svirnas su šeimynine po vienu stogu; bažnyčios tarnų labai senas namas. Jo vietoje jau pastatytas, bet nepabaigtas dėl lėšų stokos namas bažnyčios tarnams ir didele parapijine mokykla – sale. Kiti ūkio trobesiai, kaip arklidė, karvidė, kiaulidės ir 2 daržinės, į šiaurę nuo klebonijos. Į rytus nuo klebonijos yra naujai pastatyta pirtis su krosnimi.

1929 m. pastatytas klojimas 25x10 metrų.[4] Užbaigtas tvartas (karvidė) iš senos medžiagos, dengtas šiaudais. Ir tvartas kiaulidė po vienu stogu 413,45 Litų.[5] (pervežtus iš Eigirgalos)[6] Užbaigtas klojimas iš pirktos medžiagos, „dengtas drebuliniais skindeliais, namie dirbtais. Kainavo 2038,37 Lt.“[7]

1930 m. klebonijos senas gontų stogas pakeistas nauju gontų stogu, kuris kainavo 1095,90 Lt.[8]

1931 m. svirno senas gontų stogas pakeistas naujų gontų stogu. Kaštavo 420 lt.[9]

Kun. Jasas klebonijos kieme iškasė ir iš lauko akmenų sumūrijo šulinį. Tik į dugną įleido cementinį žiedą.[10]

Parapijos kluonas 1950 10 21 sudegė.[11] Ūkio pastatų gaisro priežastis – vaikų išdykavimas su degtukais.[12]

1952 – 1954 m. klebonijos antrame aukšte gyveno akušerė Monika Mikuckienė, g. 1915 m.[14]

1973 m. klebonijoje gyveno be klebono dar vargonininkas ir valytoja.[15] Bažnyčios tarnai gyveno ir 1979 m.[16] Nuo 1979 iki mirties 1992 m. klebonijoje apsigyveno Ona Norkienė. Ji tvarkė bažnyčios patalpas, plaudavo liturginius drabužius, užtiesimus, puošdavo altorius gėlėmis, ruošdavo prakartėlę, Prisikėlimo dekoracijas. Vėliau apsigyveno jos sūnus Anzelmas Norkus, g.1940 m. Nuo 1996 m. dirbo Lapių seniūno pavaduotoju. Mirė staiga nuo insulto 2000 05 04. Jis ir jo žmona Birutė Norkienė padėjo tvarkyti bažnyčią ir klebonijos aplinką.

1988 m. šiferiu uždengtas klebonijos stogas. Dengė Vismantas Žemaitis ir Jonas Viatkinas iš Kauno.[18]

1995 m. padarytas klebonijos vidaus remontas, įrengtas garažas ir lauko WC. Meistras Stasys Kadževičius pamurino naują virtuvės krosnį. Bet blogai traukia, nelaiko šilumos.

1996 m. perstatyta klebonijos veranda. Stogas paliktas senasis. Meistras Statys Kadževičius. Verandos duris ir langus padarė Antanas Petronis iš Kauno. Lietvamzdžius ir dvi didelės skardinės statines lauko vandeniui surinkti pagamino Algis Andriulionis iš Vilijampolės.

2001 m. klebonijos vakarų pusėje gyveno Janina Kreivėnienė. 2003 – 2004 m. – Danutė Smetonienė ir klierikas Mindaugas Smetonis, kuris 2007 m. gavo kunigo šventimus.

Klebonijoje yra medinis, keturkampis, prailginamas stalas. Išlikusi raštinės spintelė su vieta krikšto vandens puodui. (Žieminė krikštykla). Išlikę nuo seno 2 kambariniai kryžiai. Vienas didelis 96x53 cm, o kančia 41x28 cm, kitas 41x21 cm su dideliais spygliais. Ant sienos kabo paveikslas su įrašu J. Komarowski 1895.III.8. Jis vaizduoja apvainikuotą Viešpaties Jėzaus galvą. Matyt tai Juozas Kamarauskas, gim. 1874 m. Jis ne tik tapytojas, bet ir architektas. Kopijuodavo paveikslus provincijų bažnyčioms.

1996 m. Valdemaras Petraitis klebonijai padovanojo stambų rudos spalvos rašomą stalą. Mons. L. Vaičiulionis iš Vilijampolės atidavė spintelę su stiklinėmis durimis ir tris kėdes, per kun. Roberto prašymą, Lapių klebonijai. SAF koncernas perdavė įvairių nurašytų baldų Domeikavos parapijai. 4 nurašytas kėdes, aptrauktos gėlėtu audeklu klebonas atidavė Lapių klebonijai. Vieną iš jų paskolino Norkų šeimai. Geležinę lovą klebonas kun. R. Skrinskas pervežė iš Domeikavos klebonijos. Spintą paliko klebonijai Norkų šeima. Knygų spintą dovanojo Stepas Rimdeika. Stalas parapijos kambaryje - tai buvęs pirmasis „atsuktas“ altorius, kurį užsakė mons. L. Vaičiulionis. Dažytą rašomą stalą iš Kauno mokyklos dovanojo Birutė Norkienė.

1997 m. klebonijai nupirktas kaloriferis (el. šildytuvas) 3,3 KW. Kaina 790 lt. Mažas televizorius „Funai“, skirtas vaikams žiūrėti religinius video filmus.

ALTARIJOS NAMAS

Kun. Juozas Jasas nugriovė bažnyčios špitolę (bažnyčios tarnų namą) ir iš gerų rąstų ėmėsi statyti altarijos namą (seniems kunigams). Prie statybos dirbo ir Stepas Rimdeika, senatvėje buvęs Lapių zakristijonu. Dabar šis namas yra Mokyklos g. Nr.2. Šalia to namo leido pastatyti namą šeimininkės Onos Mikulčienės, g. 1888 m., šeimai ir dar mažą namuką, kuriame šeimininkė buvo įsirengusi asmenišką parduotuvėlę. Šios parduotuvės pastatas buvo nugriautas apie 1984-1985 m.

Kauno r. valdybos potvarkiu 1990 11 29 Nr. 195 Marijonai Jasilevičienei buvo grąžinti du gyvenamieji namai Mokyklos g.2 ir 2a. Vienas iš jų grąžintas nepagrįstai, nes jis jos motinai Onai Mikulčienei iki 1940 m. nepriklausė, o buvo Lapių parapijos nuosavybė. M. Jasilevičienė jai grąžintus namus dovanojo savo anūkui Rimui Tervydžiui. 1991 12 15 Lapių klebonas kun. Lionginas Vaičiulionis kreipėsi į Žemės Reformos Komisiją, kad būtų sugrąžintas altarijos namas. Vyko teismai dėl to altarijos namo. Lapių klebonu paskyrus kun. Robertą Gedvydą Skrinską ir darant tolimesnius žygius dėl namo grąžinimo, Kauno r. Taryba 1996 12 13 sprendimu Nr 165, „vadovaudamasi 1995 03 21 LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo tvarkos įstatymu Nr. 1-822, nusprendžia: 1. Atkurti nuosavybės teisę Lapių parapijai į altarijos namą. 2. Negrąžinti natūra namo (pagal religinių bendrijų teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 str., turtas negrąžinamas religinei bendrijai natūra, jei juose gyvena nuomininkai. Šiame name gyvena Chšanavičių šeima, kuriai Kauno r. Savivaldybės administracija suteikti butą neturi galimybės – Kauno r. Savivaldybės raštas 1996 09 19 Nr. 495). 3. Suteikti paramą Lapių bažnyčios remontui už negrąžinamą turtą, įvertintą 11928 lt.“

[1] LBA. 1874 m. inventorius.

[2] LBA. 1859 m. inventorius.

[3] LBA. 1925 m. inventorius, p. 19.

[4] LBA. 1948 inventorius, p. 8.

[5] LBA. 1925 m. inventoriaus tęsinys, p. 25.

[6] B.Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 73.

[7] LBA. 1925 m. inventoriaus tęsinys, p. 25.

[8] Ten pat, p. 26.

[9] Ten pat, p. 28.

[10] B.Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 73. Bet tas pats B. Šukys 92 psl. rašo, kad nežinoma kada tas šulinys iškastas.

[11] LBA. 1925 m. inventoriaus tęsinys, p. 45.

[12] B.Šukys ,,Lapės - miestelis prie Neries“ Kaunas 1991, p. 73.

[13] KAKA B153 p. 45 Bažnyčios apžiūros aktas 1952 11 12 Kun. A. Žilinskas.

[14] Irenos Chmieliauskienės, g. 1928 m. liudijimas.

[15] LBA. 1973 m. inventorius.

[16] LBA. 1979 m. inventorius.

[17] Ten pat.

[18] LBA. Segtuvas „Sutartys“.