ATLAIDAI
1741 04 10 popiežius Benediktas XIV suteikė Šv. Jono Krikštytojo atlaidus.
1791 08 26 popiežius Pijus VI suteikė (Visų Šventųjų[1]) Vėlinių (na dzien Zaduszny), Angelų Sargų ir Šv. Barboros kankinės atlaidus.[2]
Angelų Sargų spalio 2 d., Šv. Barboros kankinės gruodžio 4 d. suteikė popiežius Pijus VI. Šv. Jurgio kankinio balandžio 23 d. suteikė Žemaičių vyskupas Palulionis.[3]
1843 06 07 vysk. Jonas Cyprinskis, Lapių klebonui Jurgiui Markevičiui noriai suteikia leidimą švęsti Šv. Jono Krikštytojo ir Angelų Sargų atlaidus, remdamiesi originaliais Apaštalų sosto indultais 1741 04 10 ir 1791 08 26 ir leidžia tas dvi šventes švęsti Lapių bažnyčioje su Švč. Sakramento išstatymu, procesija, litanijomis, maldomis. LBA.
1846 10 01 Jonas Cyvinskis suteikė Kryžiaus Kelio atlaidus. Štai pilnas tekstas:
Jonas Cyvinskis, Delkonensi vyskupas, Trakų sufraganas, Kapitulos vikaras, sede vacante valdantis Vilniaus vyskupiją, Šv. Stanislovo I, Šv. Vladimiro III ir Šv. Onos II laipsnių kavalierius.
Kristų tikintiems sveikatos ir Dievo malonių.
J.M. Jurgis Olševskis, Kauno dekanas, pereitų metų 19 rugsėjo pateikė man J.M. Jurgio Markevičiaus, filijinės Lapių bažnyčios kunigo bei tos vietovės dvarininkų pageidavimą įvesti minėtoje bažnyčioje Kryžiaus Kelio pamaldas arba Viešpaties kančios apmąstymą keturiolikos stočių, bažnyčios viduje tam parengtų ir dekano tarnybos apžiūrėtą.
Dėl pamaldumo atgaivinimo tikinčiųjų žmonių širdyse ir didesniam Viešpaties Dievo garbės augimui, su dideliu noru pritariu minėtų pamaldų įvedimui kiekvieną penktadienį su žmonėmis, kad pavyzdingai vyktų, kad būtų gauti atlaidai, priklausantys toms pamaldoms, o taip pat pagelbstint mūsų mirusių brolių Kristuje sieloms, skaistyklos kančiose prieš Dievo teisingumą atsilyginančioms. Pilnus atlaidus Lapių bažnyčioje kiekvienas tikintysis, kuris šiose pamaldose nuoširdžiai dalyvaus, kiekvieną kartą apmąstydamas ir dvasiškai susikaupęs, gaus. Kad maldos, iš nuolankių širdžių kylančios teiktų palaimingą dvasinę naudą, linkiu iš visos širdies tikintiems žmonėms ir tuos linkėjimus siunčiu. Pirmąsias tokias pamaldas Lapių bažnyčioje pavedu atlikti dekanui Olševskiui. Vilnius 1846 m. spalio 1 d. /parašas Jan Cywinski/ /anspaudas/. Sekr. /parašas/[4]
1895 gegužės 5 d. popiežius Leonas XIII suteikia atlaidus už noveną į Šv. Dvasią prieš Sekmines. Iš popiežiaus Leono XIII ilgo, keturių didelių puslapių laiško: „Wisems Krystaus wierniems szią gromatą regesiintėms sweikatą ir apasztaliszką palaiminimą. (...) Taigi wisems, kure par diewynes dėnas presz Sekminias sukłomis kasdiena nobažnai pildys, Baznyczoje arba name, kokias ipaczas maldas į Dwasią Swentą, suteikiame atlejdą ant kiekwienos tų dënu po septynerius metus ir taip pat kwodragenu; pilną gi atlaidą wenoje kuroje isz tu dienu, arba paczoje Sekminiu Swentoję, arba kuroje nors isz asztonių dienų po Sekminioms: jeigu gerai apiplowę par spaweidni ir pasistiprinę Szwenczausią Komuniją melses Diewui pagal Musu misles aukszczaus paznaimisztos...“[5]
Miecislaus Leonardus
PALLULON
Iš ištikimos meilės siekdami dangiškais Bažnyčios turtais puoselėti tikinčiųjų į Kristų pamaldumą ir sielų išganymą, visiems abiejų lyčių tikintiesiems, kurie mūsų Žemaičių vyskupijos filinėje Lapių bažnyčioje Šv. Jono Krikštytojo – šios bažnyčios globėjo – šventėje būdami malonės būklės kurį laiką pasimels Šventojo Tėvo intencija, Apaštalų Sosto 1892 m. birželio 28 d. Mums duota galia septyneriems metams suteikiame kasmetinius keturiasdešimties dienų atlaidus, o tiems, kurie, laikydamiesi anksčiau nurodytų sąlygų, šioje bažnyčioje Šv. kankinio Jurgio dieną nuolankiomis maldas kreipsis į Dievą, savo ordinarine galia suteikiame keturiasdešimties dienų atlaidus, taip pat be jokių papildomų sąlygų leidžiame, kad dabar galiojančia ordinarinio Mūsų Sosto nustatyta tvarka, per anksčiau minėtas šventes nuo pirmųjų iki antrųjų mišparų kuo tinkamiausiai papuoštame didžiajame altoriuje, čia per nurodytą laiką nuolatos degant bent dvylikai vaškinių žvakių, būtų viešai išstatomas Švenčiausiasis Eucharistijos Sakramentas, idant tikintieji galėtų jį garbinti, bei, kaip iš tikrųjų pridera, po baldakimu ar skėčiu būtų nešamas į minėtos bažnyčios šventorių procesijoje aplink bažnyčią.
Šių dalykų patvirtinimui ir kt.
Kaunas,
1895 metų lapkričio 27 d.
+ Miecislaus Leonardus PALLULON[6]
Gaspar Felicianus
CYRTOWT
Trokšdami skaistykloje esančioms tikinčiųjų sieloms, kurios meilėje susivienijusios su Dievu iškeliavo iš šio pasaulio, iš dvasinio Bažnyčios lobyno suteikti tinkamą pagalbą, kad tiek, kiek Dievo gerumas leis, ją gavusios galėtų lengviau pasiekti dangiškąją tėvynę, Šventojo Tėvo Pijaus X Mums suteiktąja galia, apie kurią buvo paskelbta Mums skirtu raštu 1910 metų balandžio 20 dieną, filinės Lapių bažnyčios didžiajam altoriui artimiausiems septyneriems metams suteikiame apaštališką privilegiją, skirtą tikinčiųjų į Kristų sieloms iš skaistyklos kančių vaduoti, kad kai tik kuris nors diecezinis ar bet kurio ordino, kongregacijos ir instituto kunigas prie minėto altoriaus aukos Šv. Mišias už mirusius kurio nors tikinčiojo sielos, kuri meilėje susivienijusi su Dievu iškeliavo į amžinybę, intencija, ji iš dvasinio Bažnyčios lobyno užtarimo būdu gautų atlaidus ir dėl Dievo palankumą jai laiduojančių mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos bei visų šventųjų nuopelnų būtų išvaduota iš skaistyklos kančių.
Šitų dalykų paliudijimui ir kt.
Kaunas,
1910 metų rugsėjo 2 diena
+Vyskupas Gaspar
1958 m. vasario 11 d. nutarimu nr. 152 Kauno arkivyskupijos valdytojas Dr. J. Stankevičius suteikė tokius atlaidus: rekolekcijų ir 40 val. Sakramento adoracijos prieš Verbas penktadienį, šeštadienį ir Verbų sekmadienį; Jurgio; Jono Krikštytojo; M.Marijos Snieginės (Ramaškių kapinių koplyčioje); Angelų Sargų; Barboros. Visi atlaidai keliami į sekmadienį.[7]
1971 sausio 20 d. ,,...remdamiesi Šventosios Apaštališkosios Penitencijarijos 1969 11 10 raštu nr.499/69 nustatome, jog LAPIŲ bažnyčioje šalia atlaidų, kuriuos galima pelnyti: bažnyčios titulo iškilmėse, rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 2 d., tikintieji, atlikę išpažintį, priėmę Komuniją ir sukalbėję popiežiaus intencija „Tėve mūsų“ ir „Sveika Marija“ ar kitą kokią maldą, jei tą dieną pamaldžiai dalyvaus kuriose nors liturginėse apeigose, gali laimėti vieną kartą Popiežiaus POVILO VI suteiktus VISUOTINIUS ATLAIDUS šiose parapijos šventėse: KALĖDŲ I d.; VELYKŲ I d.; ANGELŲ SARGŲ – keliama į sekmadienį; ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO – keliama į sekmadienį. (...) Šis raštas galioja iki 1976 m. lapkričio 10 dienos. /parašas/ /VYSK. DR. J. MATULAITIS-LABUKAS/ KAUNO ARKIVYSKUPIJOS IR VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS APAŠTALIŠKASIS ADMINISTRATORIUS.“
2005 06 24 Dekretu Nr.157/46 Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius be Visuotinių atlaidų, kuriuos tikintieji gali gauti rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 2 d. suteikė dar Visuotinius atlaidus: Šv. Jurgio, balandžio 23 d. Šv. Jono Krikštytojo - birželio 24 d. Šv. Angelų Sargų - spalio 2 d. Atlaidai keliami į artimiausią sekmadienį, išskyrus Šv. Jono Krikštytojo, nes ši diena padaryta nedarbo.
[1] Dalia Vasiliūnienė. ,,Lapių bažnyčios istorija ir datavimo klausimas“. Menotyra, 1998 Nr.2, p. 23.
[2] LBA. 1859 m. inventorius.
[3] LBA. 1925 m. inventorius.
[4] LBA. Vysk. J. Cyvinskio raštas. Kažkurios inventorizacijos numeris lapo šone yra N 1374. Iš lenkų k. vertė Vanda Ibianska.
[5] LBA. Kypcopiя (Vatikano ir Kurijos raštai) 1886 – 1908 rusų, lietuvių, lenkų, lotynų kalbomis. Ten pat lietuvių kalba yra ir vyskupo M. Leonardo 1896 03 27 laiškas dėl šių atlaidų.
[6] LBA. Vyskupų Paliulionio ir Cyrtauto atlaidų dekretai saugomi rėmeliuose po stiklu. Stanislovo Poniškaičio vertimas iš lotynų k.
[7] LBA. Segtuvas „Kurijos raštai iki 1966“.